Pirma diena - Kopenhaga, Roskildė

Sveiki visi,

Vat pirmasis pasakojimas iš Danijos. Skrydis praėjo be nuotykių (nors Eigmis su Vika ir linkėjo dehermetizacijos. Nuostabūs draugai :)

Tik lėktuvas buvo lėtas kaip sraigė ir vilkosi net dvi valandas.












Aerouoste pasitiko Nora (Kas nepažįstat, tai mano buvusi grupiokė, dabar studijuojanti Kopenhagoje) ir nuvarėm traukiniais kažkur į Kopenhagos centrą. Traukiniai Kopenhagoje kaip antras metro. Jų visur pilna ir beveik visur po žeme.













































Išėjome į miestą. Visą gyvenimą prasedėjus Vilniuje ir pasaulio mačius tik truputį, nieko nuostabaus, kad miestas pasirodė įspūdingas. Mieste kokius tris kartus užsirovėm ant lietuvių: prisėdi kur nors ramiai pavalgyti ant suoliuko ir girdi nuo gretimo pokalbį: "B... p.... eik tu n... kaip ten z... buvo". Kažkodėl nesiskųsdavom noro su jais bendrauti pertekliumi ir traukdavom kitur.


















































































































Radom Netto, dirbančią iki 21 valandos (!). Apsipirkom. Vakarieniaujam. Radau pritaikymą savo senajam telefonui.









Kopenhaga iš viršaus.























Traukinių stotyje laukiame traukinio į Roskildę. Ir dabar komiksas iš serijos "šlykštūs draugai". Kadangi šlykštūs draugai į Kopenhagą neatskrido, teko viską padaryti pačiam. Nė vienai nuotraukai nebuvo specialiai pozuota, viskas labai gražiai netyčia taip ir gavosi. Šlykštūs draugai, būkite geri, nepadarykite kokio animuoto GIF'o, ar kažko panašaus, patvirtinančio jūsų epitetą.

Pirma dalis. Byvis bijo Kopenhagos.












Antra dalis. Byvis džiaugiasi Kopenhaga.













Trečia dalis. Byvis nusiramino.













Į Roskildę atvažiavome be galo krūtu dviejų aukštų traukiniu. Tas visas lakstymas traukiniais labai nenuskurdino - Nora pasiėmusi piratinę clip kortą.










Roskildės senamiesčio gatvė. Nuotrauka Martyno garbei.












Langas gatvės grindinyje į 1100 metų grindinį. Nuotraukų iš Roskildės yra ir daugiau, bet kokybė dar baisesnė, tai nesudėjau. Apskritai Roskildė atrodo tokia jauki. Senamiestis primena Vilniaus ar Trakų. Pabandysiu dieną nufotografuoti ką nors.






Apėję senamiestį patraukėm link barako, kur man nakvynę pas erazmininkus suorganizavo Nora ir tokia Vilma. Pakeliui neatlaikė mano mažosios kuprinės užtrauktukas. Sudužo vienas butelys lauktuvių ir mano kietas diskas tėškėsi į šaligatvį iš metro aukščio. Jis buvo suvyniotas į polietileną su burbuliukais. Dar neradau kompo, kuriame galėčiau patikrinti, ar jis dar gyvas. Mažumėlę susinervinau :)

Nuėjom į baraką, sužinojom, kad mano nakvynė ne čia. Teko eiti dar per pusę miesto į Vilmos baraką. Ten, sename name, gavau tokią palėpę, kur ant grindų miegmaišyje išsimiegojau kaip karalius. Dabar rytas, sėdžiu prie Vilmos laptopo, rašau. Už lango bėgioja voverė. Gražu.