Antra diena – Roskildė vakare

Taigi toliau. Susiradau barake lietuvį su kompu, kuriame galėjau pasitikrinti, ar nesudužo kietas diskas, tas pats, kuris vakar kartu su trejų devynerių buteliu labai smagiai tėškėsi į šaligatvį. Po pusvalandžio nervų tampymo paaiškėjo, kad nesudužo, ar bent jau apsimeta nesudužęs. Po to sužinojau, kad tas lietuvis metais už mane jaunesnis licėjistas. Dar po to, kad jo kambariokas – Rokelis. Pasaulis mažas, o jei esi lietuvis, išvis nėra kur pasislėpti.

Vilma sugrįžo iš darbo ir jau apyvėlų vakarą patraukėme į Roskildę, pakeliui prigriebę dar vieną erazmininką ir alaus. Kadangi buvo tamsu, tai nuotraukų tik pora – iš Vilmos fotoaparato nusėdusiomis baterijomis. Nuėjome į uostą.

Vikingų valtis. Autentiška su nedidele išlyga: pagaminta šiais laikais.














Maketas, kaip atrodė Roskildė 1400 metais.




























Viską apvaikščioję ir prisižvengę iš danų grįžom. Vilma. Labai geras žmogus. Jei ne ji (ir Nora), vietoj barako palėpės nakvynei Roskildėje būčiau turėjęs pievelę po atvirumi dangumi.














Rokelis. Kaip tipiškas lietuvis magistrantas, įstojo į Kopenhagą, o gyvena nelegaliai Roskildėje.