Apie gimtadienius, danų kalbą ir kitus džiaugsmus

Sveiki. Kaip ir reikėjo tikėtis, gyvenimas čia po truputį pradeda nusistovėti. Tad nenuostabu, kad rašau rečiau.

Šventėme Lino (sėdi viduryje) gimtadienį. Iš kairės Laurynas (ne aš, kitas), iš dešinės Albrecht Schmidt. Kieme už lango kažkoks danas matyt irgi švenčia.















Nerius ir Marija, doktorantė iš Rumunijos. Nerius tyčiojasi iš manęs – „su kuo čia fotkini, dar su kokiu laikrodžiu pradėk fotografuoti...“. Prie kriauklės šmirinėja Stardas.















Tas pats Albrechtas, Agnė, Simas (mano bosas) ir Augustas.














Danų kalba yra vienas iš dviejų dalykų, kuriuos mokausi šį semestrą. Kartais sugebu suregzti sakinį daniškai ir kartą vos nenuvirtau nuo dviračio, nes supratau sakinį, pasakytą per danų radiją. Grupė turi du mokytojus. Antradieniais dėsto kažkoks su savimi besišnekantis nekomunikabilios išvaizdos danas. Ketvirtadieniais – linksma danė. Tiesa, nežinojau, kad visokios tarptautinės mainų programos yra ne tik studentams, bet ir moksleiviams ir dar jaunesniems. Tik taip galiu paaiškinti kažkokių meksikiečių elgesį per tas danų paskaitas. Bet ir tas vaikų darželis elgesiu negali būt lyginamas su dviem šiaip jau ramiais lenkais:














Grupėje esame trys lietuviai: aš ir dvi panos. Donata. Nuotraukoje rimtai žiūri į danų kalbą.














Ir Aistė. Į danų kalbą žiūri ne taip rimtai.















Prieš savaitę buvo Dalios V. išleistuvės į Ispaniją. Tą progą buvo didelis party international staff klube. Labai gerai praleidom laiką. O po jo išeinu į lauką ir nebematau savo dviračio. Taip beniurnėdamas keiksmažodžius po nosimi ir grįžau pėsčiomis namo. Dabar važinėju su pasiskolintu iš Stardo dviračiu. Jis tikrai nėra tipiškas Stardo dviratis – beveik naujas, atrodo kaip beveik naujas ir važiuoja kaip beveik naujas. Turbūt dėl to, kad čia buvo ne Stardo, o Aušros (Stardo žmona) dviratis.

Kazyma sugalvojo važiuoti į Lietuvą savaitei su mašina. Skamba neblogai, žiūrėsim, kaip čia gausis...