antradienis, birželio 27, 2006

Vasaros planai

Šią vasarą planavau likti Aalborge ir padirbėti universitete pilnu etatu porą mėnesiukų kokį tai pagalbinį darbelį – gal porą www puslapiukų atnaujinti, gal porą LaTeX failiukų paredaguoti... Jau buvau susitaikęs, kad vasarą dirbsiu Aalborge ir Lietuvą vėl pamatysiu nebent rudenį, jei ne per Kalėdas.

Tačiau gegužę parašiau Google Summer of Code paraišką. Stengiausi, bet nemaniau, kad šansai dideli. Vietoje to rašiau su mintimi, kad paraiškas rašyti praktikuotis sveika. Kuo daugiau parašai, tuo geriau jas rašai, ir tuo didesni šansai, kad kokia nors viena ir bus priimta, per daug neimant į širdį atmestųjų.

Šį kartą mano paraiškai pasisekė. Kaip mat apsivertė vasaros planai: atsisakiau darbo universitete ir nusipirkau bilietą namo. Programuosiu iš namų ir gausiu Google stipendiją už tai. Grįžtu į Vilnių birželio 29 dieną 12:05. Iki greito!

Gerai, kai planai keičiasi į gerąją pusę.

sekmadienis, birželio 25, 2006

Italijos pabaiga: Venecija

Grįžau traukiniu iš Bolzano į Veneciją. Turėjau gerą pusdienį iki lėktuvo ir susitikimą su klasioku Čiapu bei jo pana Egle. Jiedu laiką leido visai netoliese – Slovėnijoje, tad pasinaudojo proga šoktelėti dienelei-dviem į Veneciją.

Venecija miestas, kurį pamatyti tiesiog reikia. Vaizdai žemiau, o kol kas papasakosiu ne visuose turistiniuose leidiniuose minimus dalykus. Gatvėse intensyviai vyksta prekyba. Po visą miestą zuja pulkai juodaodžių su dideliais maišais nuo šiukšlių, prikimštais „Dolce & Gabbana“ produkcijos. Kartas nuo karto jie sustoja kur nors, išsikrauna krūvą diržų ir rankinukų ant žemės ir laukia pirkėjų. Paklausa įspūdinga, juk daug turisčių nori įsigyti kažką originalaus itališko ir dar už priimtiną kainą.

Gatvių prekyba griežtai suskirstyta tautiniu pagrindu. Už „Dolce & Gabbana“ juodukus žymiai žemesnę padėtį gatvės hierarchijoje užima iš pažiūros indai, o gal pakistaniečiai, prekiaujantys kažkokiais guminiais viščiukais. Ažiotažas prie tų viščiukų, švelniai pasakius, nedidelis. Nepasisekė, ne visiems „D&G“ prekiauti galima...

Be visokių ten prekeivių Venecijos gatvėse dar galima sutikti vaidinančių mimų. Kiek jie laiko gali išstovėti (ar išsedėti, išgulėti...) vienoje vietoje, kol kas nors nesumoka? Sunkus darbas. Ar tingi dirbti ir norėtum gauti pinigų nieko neveikdamas? Pabandyk šitai, noras dirbti atsiras...

Transportas. Senoji Venecija yra didžiausias pasaulio miestas be mašinų. Dėl šios priežasties amerikiečiai nemano, kad tai yra miestas, bet niekaip nesugalvoja, kas gi tai galėtų būti, ir kaip iš viso taip gali būti.

Nuotraukos. Teks kentėti mobiliako nuotraukas, nors poreikis nusipirkti fotoaparatą jau beveik prasigręžė pro mano kietą kaktą. Čiapai, atsiųsk man savo nuotraukas.

























































Eglė ir Čiapas


























































šeštadienis, birželio 17, 2006

Nedidelis pastebėjimas apie danų kalbą

Pastebėjimas per mažas, kad taptų pradžiamokslio dalimi, bet suteiks Jums neįkainojamų žinių apie finansinę-prekybinę danų kultūrą.

Palyginkite.

"De prutter" – "Jie perdžia"
"De prutter om prisen" – "Jie derasi dėl kainos"

ketvirtadienis, birželio 15, 2006

Laiškas iš Italijos tęsiasi

Taigi sėdau į traukinį ir nuvažiavau iš Venecijos į Bolzaną. Pakeliui prasidėjo kalnai. Man atvipo žandikaulis. Nieko nuostabaus, juk visą gyvenimą praleidau plokščiose šalyse, kuriose vienintelės kalvos yra tik tam, kad dviratininkams būtų blogai. Taip neužsičiaupdamas nuvažiavau į Bolzaną.

Ten su plačiomis šypsenomis pasitiko Eigmis ir Vika, ir sekančios dvi dienos buvo praleistos laipiojant po kalnus ir vaikštant po miestuką ir šiaip leidžiant laiką. Didelis vokiečių gyvenamo regiono Italijoje privalumas yra tas, kad nueini kur nors pasedėti ir gali valgyti itališką picą, užsigerdamas vokišku alumi. Arba nueini į barą, kur gali atsigerti tiesiai jame daromo alaus.

Supratau, kad Bolzanas yra visiškai netinkamas miestas studijuoti. Jame galima ilsėtis, grožėtis gamta, džiaugtis geru oru, lipti pasivaikščioti į kalnus, varyti slidinėti ir dar daug ką daryti. O universitetą jame pastatė per nesusipratimą.















Bolzanas vakare iš viršaus

















Bolzanas vakare iš viršaus, kurį užstojame aš, Vika ir Eigmis.















Pasikėlę į kilometro aukštį




















Prie piramidžių (Šitaip pavadinot jas? Jau pamiršau :) Jų skulptorius nenugalimoji erozija.

Bolzane laikas praėjo greitai. Po poros su trupučiu dienų sėdau vėl į traukinį ir išvažiavau į Veneciją, kur susitikom su klasioku. Apie tai kitą kartą.

antradienis, birželio 06, 2006

Baigėsi projektas, bai-gė-si...

Ką tik iš egzamino. Gavau 10, darbščiosios kinietės po 8. Vasario mėnesį postuluota hipotezė, kad su darbščiosiomis kinietėmis dirbsis geriau, nepasitvirtino. Tiksliau pasakius, pasitvirtino tai, kad jos darbščios ir stengiasi. Atbulai padaro po penkis kartus... Žiūrint iš gerosios pusės, kai joms kažkokį dalyką išaiškini iš penkto karto, pats pradedi jį visai neblogai suprasti ir galiausiai greitai padarai jį pats.

Kinietės išreiškė didelį norą toliau rašyti magistrinį su manimi. Mano entuziazmas šiuo klausimu kiek atvėsęs. Kitą semestrą darysiu vienas. Gal neišprotėsiu :)

Dabar atleiskite, einu nieko neveikti. Pasakojimai iš Italijos ir kita truputį palauks.

šeštadienis, birželio 03, 2006

Vietoj laiško iš Italijos

Geriau vėliau, negu niekada, tiesa? Nepraėjo nė pora mėnesių po mano kelionės į Italiją pas Eigmį ir Viką, kol galu gale prisiruošiau pasiimti nuotraukas ir aprašyti šį svečiavimąsi pas juodu.

Mažiausia malonumo dalis yra kelionė. Perkantis bilietus studentas retai kada ima pačius brangiausius. Tikrai retai... O paėmus ne pačius brangiausius bilietus, na kad ir Ryanairo iš Danijos į Italiją per Londoną, į abi puses kainuojančius 700 kronų, į kelionės planą norom nenorom įtraukiamos ir dvi nakvynės Londone. Tiesa, Ryanairas turi gana įdomu supratimą, kas yra miestas: Aarhuso aerouostas yra tik už valandos kelio autobusu nuo Aarhuso, kai leidausi ir kylau iš Londono, žiūrėjau žiūrėjau pro iliuminatorių, jokio Londono nemačiau... Karmėlavos aerouosto Ryanairas kartais nereklamuoja kaip Vilniaus? Arba Minsko?

Bet ne apie tai gi rašau. Tai va, išsimiegojęs Stanstede ant plastmasinės kėdutės šalia minios tokių pat keliauninkų kaip aš, nuskridau į Italiją. Ryanairas skraido į Trevizo aerouostą 15 kilometrų nuo Venecijos (Ryanairiškai tai matyt reiškia, kad skrenda į patį Venecijos miesto centrą. Gal senamiestį.) Aeorouostas nedidelis, primena rekonstruotą tvartą ar sandėlį. Vietiniai tokiam įvertinimui labai neprieštarauja ir aiškina, kad patys sunkiai randa jį tarp kitų tvartų ir sandėlių.

Išlipus iš lėktuvo nuo pirmųjų sekundžių suėmė pavydas ir nepaleido iki dabar: Italijoje balandžio pabaigoje vasara. Danijoje dar sniegas dorai nenutirpęs. Apsvaigęs nuo šilumos ir saulės sėdau į aerouosto autobusą, kuris turėjo nuvežti mane į traukinių stotį. O traukinių stotis pasitaikė ne kur kitur, kaip Venecijos senamiesčio pašonėje. Ganėtinai neplanuotai, nors ir skubėdamas į Bolzaną, gavau pavėpsoti į vieną iš Europos perlų.















Venecijoje praleidau tik 20 minučių. Daug nepraradau: grįždamas iš Bolzano Venecijoje praleidau daugiau laiko.

B.d.