šeštadienis, lapkričio 11, 2006

Dvi trumpos dienos Londone

Taigi. Aalborgas mane išlydėjo šlykščiausiu įmanomu oru. Traukinys. Randersas. Ėjimas atsitiktine kryptimi autobusų stoties beieškant. Švinta. Ima miegas. Autobusas. Neprisimenu. Aarhuso oro uostas. Iš visos širdies visiem galiu patarti: jei skrendant šauniuoju ryanairu ir neturit priduodamo bagažo, įsičekininkite namie internetu ir atsispausdinkit patys boarding pass'ą. Tai duoda žvėriškai efektyvų eilių išvengimo efektą, be to, jei vėluojat į skrydį, daugiau šansų suspėti. Žodžiu, nuostabu, tik niekam nesakykit - gi nenorit, kad visi būtų gudrūs?

Lėktuvas. Eilinė proga numigti. Stanstedas. Išeinu, susirandu savo autobusą. Važiuojam Londonan. Stebiuosi, ko tie visi durniai ne ta kelio puse važiuoja – kur žiūri kelių policija? Aplenkiam lietuvišką lietuvio autobusiuką, kurio šeimininkas didžiuodamasis užsirašė ant užpakalinio stiklo „paimk mane kas rytą...“. Ilgai galvojau, kodėl tai reikia užsirašyti ant autobusiuko. Nesugalvojau nieko.

Centrinis Londonas. Pasirodo, jis didelis. Iki vakaro turėjau laisvo laiko, sunku buvo nuspręst, ką čia pažiūrėjus – vis tiek beveik nieko nepamatysiu per tiek mažai laiko. Taigi sėsdavau metro, pavažiuodavau stotelę ar dvi, išlipu, apsidairau, apvaikštau ratą, ir atgal į požemį. Iki vakaro pamatyti spėjau tiek. Būtinai reikės sugrįžti, apžieti daugiau, nueiti į muziejus. O jei kada nors norėsiu pasijust visiškai vienišas, galėsiu čia persikraustyt. Puikus miestas gyventi anonimams.

Vakaras. Pirmiausia trumpai susitikau su dar nuo licėjaus pažįstama Ieva, kuri čia gyvena jau nuo seno. Išgėrėm kavos, pasišnekėjom, kaip sekasi. Po to susitikau su Rita ir jos kambarioke Egle, kurios maloniai sutiko priimti mane pernakvoti. Nuėjom į kažkokį pubą atsigert alaus. Deja, po praeitos nakties nemiegojimo vakarą teko nutraukt anksčiau, nei norėjosi.

Penktadienio rytas. Pirma išsimiegota naktis tą savaitę! Ačiū dievui, britai ne skandinavai, ir namie turi vonias. Kaip gera buvo išsimaudyti. Tik vienas vargas su jų santechnika: du atskiri čiaupai šaltam ir karštam vandeniui leidžia ir nusiplikyti, ir nusišaldyti vienu metu. Nepakartojama.

Google. Tai aprašyta atskirai angliškai. Nuotraukos.

Grįžęs turėjau apie tris valandas miego. Kad nepramiegočiau, užsistačiau porą žadintuvų trečiai ryto. Nuėjau miegot. Ketvirtą ryto mane žadina Eglė. Bebėgdamas pro duris išsiaiškinau, kad trečią žadintuvus išjungiau, o pusę keturių pareiškiau, jog dar tikrai ne laikas keltis. Naktis. Turiu atsispausdintą maršrutą naktiniais autobusais, kurie neskelbia stotelių iš anksto. Tad klausiu pakeleivių, kur man išlipti. Pirmam autobuse viena musulmonė mielai padeda. Antras autobusas. Paklausiau šalia sėdinčio, kur man lipti. "Yes, yes, no problem, I will tell you", ..., "So that one was your stop". Thanks, asshole. Išlipu, paeinu atgal, surandu savo autobusą, kuris jau nenori manęs įlaipinti, iš anksto nusipirktas bilietas situaciją išsprendžia mano naudai, tik įlipu, ir iškart išvažiuoja. Fu. Spėjau. Šeštadienio ryto lėktuvo sindromas šį kartą sėkmingai įveiktas.

Oro uostas. Security tikrinimai. Pirma standartinis. Po to naujiena, kurios nebuvo pavasarį: "Please remove your shoes and put them on the belt. Thanks for understanding." Man dėkoti už supratimą nereikia, kadangi aš nesuprantu. Trūksta tik užrašo "Please remove your dignity. Thanks for understanding." Nors gal aš per daug išlepęs, nes neteko naudotis JAV oro uostų paslaugomis.

Danija. Kelionę namo prisimenu miglotai. Namai. Miegojau visą likusį savaitgalį. Pavargęs, bet laimingas.

3 komentarai:

Unknown rašė...

super kelione!

Anonimiškas rašė...

grazus autobusiukas

Anonimiškas rašė...

Tutti questi campi sono facoltativi

:)