Iš šlovingosios San Francisco istorijos: apie iššanchajinimą

San Franciskas - miestas, pastatytas ant visų įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų blogybių: žmonių grobimų, narkotikų, prostitucijos, korupcijos, padegėjų gaujų, ir lošimo kortomis. Visa bėda ta, kad XIX a. viduryje Kalifornijoje kažkas atrado aukso, ir per trumpą laiką į ligi tol mažą kaimelį priplūdo dešimtys tūkstančių laimės ieškotojų. Visą šią avantiūristų minią prižiūrėjo du šerifai už $10 mėnesinį atlyginimą, kai tuo tarpu aukso karštligės dėka vienas obuolys kainavo $5.

San Francisko uostas buvo didelis galvos skausmas bet kuriam kapitonui. Atplauki su 50 žmonių įgula, o po nakties iš jos lieka gal 5 – visi kiti pabėgo aukso ieškoti. O plaukti toliau kažkaip juk reikia. Kur vieni mato problemą, kiti mato galimybę, ir taip atsirado aprūpinimo jūreiviais paslauga, dar žinoma „šanchajinimo“ vardu. Viena vietinė verslininkė turėjo kelis kabakus ant kranto, kur pilstė šanchajinimo kokteilį: 4/5 bet kokio alkoholio po ranka ir 1/5 opiumo. Taipogi strateginėse kabakų vietose grindyse buvo atsidarančios apačion durys, per kurias koktelio paragavę klientai nukrisdavo į laukiančią valtį. Jeigu pasitaikydavo atoslūgis, kristi tekdavo ir iš trijų metrų aukščio, tad kai kurie ir susikuldavo. Sąmonę naujai iškepti jūreiviai atgaudavo jau toli nuo kranto. O visas reikalas vadinasi „šanchajinimu“ todėl, kad jei tave, atsiprašant, „iššanchajino“, tai plauki greičiausiai Šanchajun, ir namo grįši anksčiausiai po dviejų metų.

„Šanchajinimas“ buvo praktikuojamas ir didmeniniais mąstais. Kartą vietinis tiekėjas gavo užsakymą gal šimtui jūreivių. Jei šitiek žmonių pradanginsi vienu ypu, net ir San Francisce turėsi nemalonumų su valdžia, tad reikia suktis gudriai. Tiekėjas, žinomas stambus verslininkas, paskelbė, kad švęs gimtadienį išplaukęs su barža įlankon, ir kad visi kviečiami. Gėrimai nemokamai. Durnių prisirinko pilna barža. Išplaukė įlankon, visi gražiai sumigo paragavę tų gėrimų, priplaukė prie užsakovo laivo, perkrovė kūnus. Dabar kaip sugrįžti iš gimtadienio be svečių? Čia nusišypsojo laimė. Į įlanką atplaukęs kitas laivas kaip tik pradėjo skęsti, beliko priplaukti su barža ir visus kilniai išgelbėti.

Visa tai ir dar daugiau mums papasakojo vietinis komikas pasivaikščiojimo po miestą metu. Nuotraukos.

Savaitgalis Niujorke

Sėkmingai sutapus kelioms aplinkybėms – santykinai pigūs lėktuvo bilietai ir Mindaugo atostogų pabaiga – praeitą savaitgalį nuskridau Niujorkan. Susitikau su Mindaugu, apsigyvenom hostelyje kažkur netoli Harlemo ir išėjom tyrinėti miesto. Miestas didelis, labai užsiėmęs ir, be abejo, niekada nemiegantis. Per neonines reklamas Times Square gali prarasti regėjimą, pasiklysti tarp šiukšlių kalnų ant šaligatvio (kuo laisvesnis miestas, tuo labiau šiukšlinas, ir atvirkščiai – Minske ar Pchenjane gatvės blizga). Brodvėjuje prie to pačio Times Square sulauki galybės nuodėmingų pasiūlymų, kuriuose minimos įvarios narkotinės medžiagos ir seksas už pinigus. Kiti gi pasauliui pasakoja apie savo talentus. Vienas priėjo ir prisistatė: „Yo, I'm a rapper!“ Aš, matyt, atrodžiau panašus į įrašų kompanijos bosą, tik ir beieškantį naujų žvaigždžių.

Šeštadienį vėl į miestą. Netgi spėjom pamatyti jį dienos šviesoje.

Grįžę hostelin apturėjom bene geriausią šią vasarą neplanuotą partį hostelyje su džiazo būgnininku, prancūze, vokiečiu, olandu, australu, trim australėm, brite ir dviem rusėm iš gilios provincijos.

Sekmadienį praeito parčio ir mano tingėjimo dėka atsikėlėm labai vėlai ir miesto pamatėm tik truputį.

O naktį į pirmadienį atėjo laikas atgal į oro uostą. Belaukdami mano šatlo prie hostelio, pamatėm, kas atsitinka, kai visokie reperiai (žr. aukščiau) sutinka kvailas per visą pilvą turistes. Taigi, prie turisčių būrelio prieina vietinis ir šaukia: „Hey everybody, come around and listen to my rap!“ Subūręs minią visiškų žioplių, kurie nenutuokia, jog reikalas suksis apie jų pinigus, atlikėjas jau ruošiasi atlikti savo kūrinį, bet jį sustabdo viena susižavėjusi mergina, kuri nori išsitraukti mobiliaką ir nufilmuoti. Puiku. Operatorė filmuoja, reperis repuoja, visi ploja katučių. Kūrinio pabaiga. „Now pay! Money! Money!“ Tada visi, ir operatorė, pareiškia, jog neturi nė cento ir skubiai išsiskirsto. Reperis, dar ir nufilmuotas, tokios neteisybės nedovanos. Praeina pusė minutės ir į šaligatvį bei hostelio duris dūžta alaus buteliai, o reperis reikalauja savojo honoraro. Galiausiai truputį persistengia ir pusę durų sulaužo. Tada susidomi hostelio apsauginis. Iškviečia 911, išeina gatvėn ir sugėdina reperį. Taip sugėdina, kad tas atsiprašinėdamas puola taisyti durų. Galiausiai supranta, kad nepataisys, ir prisimena neatidėliotinai svarbius reikalus kažkur kitur. Apsauginis iš paskos, abu dingsta už kampo. Tada atvažiuoja policija, o apsauginis iš už kampo grįžta vienas.

Tada, pusvalandžiu pavėlavęs, atvažiuoja mano šatlas.

Mano nuotraukos. Mindaugo nuotraukos.