Pamokanti pasaka-nepasaka apie kvailiausius skandinavus pasaulyje, 2 dalis
(Pirma dalis)
Taigi patiklieji mūsų švedai susikrovė lagaminus ir patraukė pėsčiomis iš Estijos į Ukrainą. Kelionė truko aštuonis mėnesius ir kelyje pasitaikė šiokių tokių nesklandumų, taigi į pažadėtąją žemę atvyko jau tik pusė. Atvykusiuosius ištiko nauji nemalonumai: vietoj pažadėtų namų ir dirbamų žemių rado plyną lauką. Kaip byloja legendos, pirmieji švedų žodžiai čia buvo „Dabar mus tikrai apkvailino!“. Objektyviai įvertinę situaciją, švedai kibo į darbą ir pasistatė sau kaimuką, pavadinę jį Gammalsvenskby („Senasšvediškasmiestas“).
Daugelį metų gyveno jie tame kaimuke ramiau ar neramiau, nelygu koks karas praūždavo pro šalį. Galiausiai atėjo dideli dideli neramumai – komunistai ėmė valdžią. Kai galutinai paėmė, pristatė ir švedus prie šviesaus rytojaus statybų. Per kelis metus šiuos galutinai užkniso komunistiniai bardakai, ir jų galvose gimė bene gudriausia per 200 metų mintis: reikia migruoti namo į Švediją. Kažkokiu stebuklingu būdu įtikino SSRS juos išleisti, o Švediją – priimti. Galiausiai nemaža dalis iškeliavo istorinėn tėvynėn.
Šitoje vietoje pasakojimas turėtų baigtis. Tačiau jis tęsis, nes tai yra istorija apie kvailiausius pasaulyje skandinavus.
Taigi. Švedijoje ne visus sugrįžusiuosius priėmė išskėstom rankom. Tai kartu su aktyvia vietinės komunistų partijos propaganda įtikino kai kuriuos, kad reikia grįžti atgal į SSRS komunizmo statyti. Kaip žinia, į SSRS buvo žymiai lengviau įvažiuoti nei išvažiuoti, tad netrukus visi norintys jau grįžo į savo senąjį kaimą kurti švediško kolūkio.
Moralas nr. 3: netikėk propaganda, ypač apie gerą gyvenimą SSRS.
Moralas nr. 4: tuo labiau neemigruok ten!
Moralas nr. 5: ypač jei ką tik iš ten ištrūkęs!!
Grižųsiųjų švedų – kvailiausių skandinavų pasaulyje – likimas susiklostė liūdnai. Parvyko jie labai labai nelaiku: tiesiai prieš didįjį badą Ukrainoje. Per tuščius pilvus galvose vėl pradėjo rastis protingos mintys: kokio velnio reikėjo čia grįžti. Naivūs optimistai vėl kreipėsi į valdžią, prašydami antrą kartą juos išleisti į Švediją. Savaime suprantama, Stalino valdžia liaudies priešams tokios komunizmo nemeilės taip lengvai neatleido. Prasidėjo represijos. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad po karo beveik visus švedus sukišo į lagerius. Kai kurie sugebėjo išgyventi ir netgi namo grįžti, bet švedų kaimelio praktiškai nebeliko.
Taip liūdnai baigėsi švedų Ukrainoje istorija.