Nuskridau! Bet Amerika palauks, dabar apie Arktį

Aš jau San Francisce, krečiamas lengvo kultūrinio šoko. Turiu krūvą istorijų, kurias papasakosiu, kai ateis laikas – vienos dar nesibaigė, kitomis dar kol kas nenoriu gąsdinti tėvų. Trečias artimiausiu metu.

Tad pirmiausia ne apie Ameriką. Skrydžio Kopenhaga – Sietlas laukiau nė tik dėl to, kad patekčiau Amerikon, bet ir dėl todėl, kad praskrendama Grenlandija ir kitos baltų meškų vietos. Arktis visada man buvo įdomi, bet kelionės į Grenlandiją, Špicbergeną ir šiaurės ašigalį man vis dar neįperkamos (taip, aš patikrinau kainas :) Tad kol kas tenka tenkintis tuo, jog pasiėmęs fotoaparatą išsiprašiau lėktuve vietą prie lango – netgi labai švaraus pagal lėktuvų standartus. Skandinaviška SAS kokybė.



Taigi – Arktis iš vienuolikos kilometrų aukščio.

Pabaiga

Penktadienį apsigyniau magistrinį. Taip pasibaigė du metai darbo. Dabar galiu pasidalinti ateities planais - kadangi pirmadienį gavau vizą ir dabar planams jau būtų gana sunku sužlugti. :)

Taigi. Šį šeštadienį išskrendu į JAV, į Kaliforniją, kur iki rugsėjo pabaigos stažuosiuos Google silicio ar tai silikono slėnyje. O gyvensiu tuo tarpu San Francisco centre. Manau, kad bus apie ką papasakoti į blogą.

Grįžęs iš JAV rugsėjo pabaigoje dar pabandysiu nuvažiuot į Vieną, kur kas nors – aš arba ne aš – pristatys kovą parašytą straipsnį, kurį priėmė į konferenciją.

O nuo spalio pirmos pradedu trijų metų Ph.D. studijas čia pat – Aalborgo universitete. Tema ta pati, vadovas tas pats, tik turėsiu ofisą vietoj grouproom'o ir didesnę stipendiją.

Blogo pavadinimas turbūt keisis.
Iki!

Misija neįmanoma: danų kalba

Vakar baigėsi šio - man jau trečio - semestro mokslai kalbos mokykloje.

Šis trumpas filmukas (ačiū Kazymai) padės jums geriau suprasti mano neviltį ir skausmą.



Net norvegai iš jų tyčiojasi.