pirmadienis, lapkričio 28, 2005

Danų kalbos pradžiamokslis, 3 dalis

Šiandien mokysimės skaičiuoti.

Daniški skaičiai

Skirtingi žmonės skirtingai suprato matematiką. Šumerai sugalvojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, romėnai rašydavo skaičius gudriai sudėliodami pagaliukus, kryžiukus ir kitas šiukšles. Vėliau pasaulis beveik apsistojo ties dešimtaine sistema, kol informatikai nepradėjo naudoti dvejetainės.

Senovės danai, nežinau, gal ir visi skandinavai, irgi norėjo būti gudrūs. Nors jie labiau specializavosi galvų kapojimo ir raguotų šalmų darymo moksluose, bet nusprendė neatsilikti ir matematikoje, tad sugalvojo dvidešimtainę skaičiavimo sistemą:

50 – halvtreds, žiauriai sutrumpinta frazė „pustrečio karto po dvidešimt“.
60 – tres, „tris kartus po dvidešimt“.
70 – halvfjerds, „pusketvirto karto po dvidešimt“
80 – firs, „keturis kartus po dvidešimt“
90 – halvfems, „puspenkto karto po dvidešimt“

Jeigu lietuvių kalboje būtų tokia sistema, tai vietoje „penkiasdešimt“ ir t.t. turėtume kažką panašaus į „pustrečd“, „trečd“, „pusketvird“, „ketvird“, „puspenktd“. Kaip gerai, kad nebuvome tokie gudrūs, kaip danai.

Taip pat gerai, kad gudrumas baigiasi, nepasiekęs 100 – „hundred“. Galėtų būti gi „penkis kartus po dvidešimt“ arba „pustrečio karto po keturiasdešimt“...

Švedai ir norvegai tokių dvidešimtainių gudrybių neturi. Danai ilgai pavydėjo ir kentė jų patyčias, kol galų gale nusprendė ateiti į protą ir pradėti naudoti žmoniškus dešimtainius skaičius:

50 – „femti“, 60 – „seksti“, 70 – „syvti“, 80 – „otteti“, 90 – „niti“.

Planas buvo geras, netgi 50 kronų banknotus spėjo atspausdinti su užrašu „femti kroner“, tačiau tuo atėjimas į protą ir baigėsi. Po šiai dienai visi kalba dvidešimtiškai. Turbūt kalbininkai neleido kalbos niokoti visokiomis reformomis.

penktadienis, lapkričio 25, 2005

Danų kalbos pradžiamokslis, 2 dalis

Antroji danų kalbos pradžiamokslio dalis yra praktinė. Šiandien papasakosiu, kaip pasitobulinti savo tartį ir kokią naudą galima iš to išpešti.

Egzaminas pilietybei gauti

Kartais vienas kitas svetimšalis įrodo, kad iš tikrųjų viduje yra danas, ir išmoksta danišką tartį. Tada jis gali eiti laikyti egzamino, gauti danišką pasą ir džiaugtis lengvu gyvenimu brandaus socializmo šalyje. Jei tik panorėsite, pasiruošti egzaminui jums padės bet kuri linksmiau nusiteikusi danų kompanija, neimdama už tai jokio užmokesčio, tik galimybę skaniai pasijuokti. Pats egzaminas iš pirmo žvilgsnio yra paprastas. Tereikia pasakyti „rød grød med fløde“ (tai daniškas uogų desertas, pažodžiui „raudona košė su kremu“. Receptas.). Štai tipiškas ruošimosi egzaminui pavyzdys.

Linksmai nusiteikusi danų kampanija:
Sige „rød grød med fløde“ (Pasakyk „raudona košė su kremu“).
Svetimšalis, pvz. lietuvis:
„Rod grod med flode“ („Rodona kažėd sud kraku“).
Linksmai nusiteikusi danų kompanija miršta iš juoko. Kai atsigauna:
Nej, gentage: „rød grød med fløde“ (Ne, pakartok: „raudona košė su kremu“).
Svetimšalis:
„rod grod mel floe“(„Rodona kažėh suf kraū“).

Ir taip toliau. Visiems gerai: danams linksma, o svetimšalis mokosi.

Galų gale susidorojus su šia fraze ir išlaikius egzaminą, prasideda lengvas gyvenimas su krūva pinigų iš valstybės, pavyzdžiui bedarbio pašalpa. Kad visų jų neišleistumėte per vieną apsilankymą bare, trečioje pradžiamokslio dalyje mokysimes skaičiuoti. Daniškai.

trečiadienis, lapkričio 23, 2005

Danų kalbos pradžiamokslis, 1 dalis

Sveiki,

Šiandien sužinojau danų kalbos egzamino rezultatus. Gavau 13 – aukščiausią įmanomą pažymį. Tą proga norėčiau jums pristatyti danų kalbos pradžiamokslį. Tikiuosi, kad šis nedidelis įvadas padės jums susišnekėti įvairiose buitinėse situacijose, jei lankysites Danijoje, bei atskleis šios senos indoeuropietiškos kalbos grožį. Na bet gana tų įžangų, kimbam į mokslus. Šiandien pirmoji dalis: tarimas.


Fonetika (t.y. visokie garsai)

Kiekviena pasaulio kalba nori būti kuo sunkiau išmokstama visiems, kas nėra verti ją mokėti, t.y. visiems nevietiniams. Pavyzdžiui, todėl lietuviai susigalvojo neįveikiamą gramatiką, slavai sukūrė savo abėcėlę. O danai bandė apsunkinti savo kalbos išmokimą tarimu. Tai jiems pavyko gana neblogai.

Pirmą kartą su danų kalba susidūręs žmogus pastebi, kad danų šneka yra krūva sumaltų balsių su pora priebalsių ir be tarpų tarp žodžių. Štai tipiškas pavyzdys. Danas sako: „Sveiki atvykę į Aalborgą". Lietuvis girdi: „violoėūolyūyūlklįolioioiobor“. Danas klausia: „Kaip sekasi?“. Lietuvis girdi: „lklįolioioioborvioloėūolyūyū“. Vargšam lietuviui, kuris ir žemaitiškai ne viską supranta, iškyla krūva klausimų: kaip tokia kalba išvis galima susišnekėti, ir ar jis kada nors ką nors supras. Nereikia nusiminti, nes visas tas „ioioėiothliiūiū“ srautas yra sudarytas tik iš saujelės skirtingų garsų, tokių kaip ø (tariama „io“), y („iū“) ir baisiausio pasaulyje priebalsio nekaltu pavadinimu „minkštas d“. Jis tariamas nenupasakojamai. Panašiai kaip „l“ ir angliško „th“ mišinys.

Pradedančiajam kartais gali pasirodyti, kad vienintelis būdas įgyti gražią danišką tartį yra išsimušti visus dantis ir įsidėti karštą bulvę į burną. Nedarykite taip. Tai danų sugalvoti spąstai svetimšaliams. Liksite be dantų ir su nudegusiu liežuviu. O daniškai tarti vis tiek nemokėsite.

Tai tiek šiandienai, bus daugiau.

antradienis, lapkričio 22, 2005

Namų kinas

Lauryno Speičio, Kazymos ir kitų, nežinomų žmonių dėka prieš kokį semestrą atsirado tradicija savaitės pradžioje pažiūrėti kokį nors gerą filmą. Šį kartą ir aš susigundžiau nueiti. Na, buvau ir anksčiau susigundęs, bet atgundė aplinkybės: filmas buvo su prancūzišku įgarsinimu ir daniškais titrais.

Šį kartą nebuvo jokių kalbinių kliūčių, taigi labai sėkmingai nuėjome ir pažiūrėjome „Amadėjų“. Filmas ne siužetu geras, bet žiūrisi gerai. O žiūrėjome taip vadinamame „DE-klube“. Nu ir namų, atsiprašau, universiteto, kiną turi tas mūsų universitetas. Nuotraukos prastos, bet, tikiuosi, pakankamai geros, kad pavydėtumėte.














antradienis, lapkričio 15, 2005

Mokslai baigėsi

Ketvirtadienį laikiau danų kalbos egzaminą universitete. Įvertinimas bus tik už savaitės, bet tikiuosi, kad išlaikiau. Su šiuo egzaminu man baigėsi rudens semestras universitete, mokslai (jau normalūs, o ne tokie, kaip šį semestrą) tęsis tik nuo vasario. Tą pačią egzamino dieną nuėjau į miesto komuną („Savivaldybę“ lietuviškai? Prakeikti komunistai.) ir užsirašiau į jų danų kalbos kursus, pažiūrėsim, kaip seksis toliau.

Prasidėjusias atostogas išnaudoju turiningai. Šeštadienį atvažiavo Eglė iš Aarhuso (ta pati, kuri į Lietuvą su mumis važiavo), svetingai priėmėm, sekmadienį miestą parodėm. Kada nors važiuosim patys į Aarhusą. Miestą pamatysim...

pirmadienis, lapkričio 07, 2005

Meksikiečių abecelė ir lietuvių alus

Kažkoks gudruolis per Googlę bandė mano puslapyje surasti „meksikieciu abecele“. Puikus, stačiai amerikietiškas supratimas apie užsienio kalbas. Sėkmės paieškose. Tik kai surasi, nenustebk, kad ispanai irgi rašo meksikietiškai.

Na o penktadienį Nerius nupirko visų lietuviško alaus rūšių, kiek jų yra Aalborge, po du butelius ir suorganizavo degustaciją fakultete savo grupės darbuotojams. Ragavom Švyturio Ekstrą, Baltą, Kalnapilį Export ir Utenos Porterį. Visi danai išsijuosę gyrė ir greičiausiai išgėrė Baltą, po to Ekstrą. Kalnapilio likučius teko patiems pabaigti, na o Utenos Porterio vienas butelys taip ir liko neatkimštas.




























Per vidurį degustacijos iš kažkur išlindo toks Kurtas Normarkas (kam reikia, tas prisimena :). Nepasikuklino, apsivertė šiukšliadėžę, atsisėdo ir išgėrė pusę Kalnapilio. Nuotraukoje jau persėdęs ant padoresnio baldo.