Kaip aukštosios technologijos smirdantį reikalą sprendė
Niekam ne paslaptis, jog Danija nuo seno yra žemės ūkio kraštas, besispecializuojantis kiaulininkystėje. Jei kam kyla abejonių, užtenka pasakyti, jog Danijoje gyvena apie 5 milijonus danų ir 13 milijonų kiaulių (nežinau, kaip skaičiuoti tuos, kurie patenka iškart į abi kategorijas.)
Tačiau be kumpių, lašinių ir už eksportą gautų milijardų danams teko priprasti ir prie vienos šlykščios smulkmenos: kiaulės šika. O kai šika 13 milijonų kiaulių, gaunasi praktiškai nacionalinis potvynis. Šitas potvynis (tiksliau, jo veiklioji medžiaga) turi netgi specialų danišką žodį: gylle („giūlė“). To smirdančio reikalo kvapas tapo Danijos nacionaliniu simboliu, kurį iškart užuodžia svetimšaliai, ir nuo kurio raukosi danai – ne nuo pačio kvapo, bet nuo svetimšalių klausimų apie jį.
Blogiausia būna pavasariais. Tada visi ūkininkai valosi po žiemos ir Aalborgą vėjelis iš užmiesčio perpučia skersai išilgai. Nepasislėpsi. O jei turi žemės kaime, ir šalia tavęs atsikraustė kiaulių ferma – tavo nekilnojamojo turto vertė ką tik nukrito 10%. Be to, kartas nuo karto atvažiuos traktoriukas su cisterna visko susirinkti ir išvežti nežinoma kryptimi. Tomis dienomis ir savaitę po jų geriau neiti iš namų ir neatidarinėti langų.
Tai kaip gi aukštosios technologijos šį smirdantį reikalą sprendė? Galbūt fermos užsidarė, ir visi nuėjo dirbti programuotojais ir telekomunikacijų inžinieriais? Deja, ne visai. Gudrūs danai sukūrė paslaugą gyllesms.dk („srutųsms.dk“), kurioje registruojasi ūkininkai ir jų kaimynai. Ūkininkai sumoka varganą 1000 kronų per metus, ir už tai jų kaimynams SMS žinutėmis pranešama, kada atvažiuoja aukščiau minėtas traktoriukas su cisterna. Ūkininkui nereikia pačiam lakstyti per kaimynus, o šie žino, kada neplanuoti barbekju kieme. Visi patenkinti!