ketvirtadienis, kovo 30, 2006

Kodėl aš nemėgstu Software Engineering

(Tik informatikams)

Šiaip prieš jį aš nieko neturiu, kadangi tai būtina mokslo ir inžinerijos sritis. Tačiau amžina programinės įrangos krizė, "silver-bullet" metodologijų pardavinėjimas, atseit kurias numetus beždžionės intelekto klaviatūrų operatoriams, per nesusipratimą patapusiais programuotojais, gaunasi pasaulinės klasės produktai, pristūmė čionais krūvą jaučių mėšlo. Štai ištrauka iš šiandieninės paskaitos slaido:

What is a “Good” Test?


...

nA good test should be “best of breed”
...

Ačiū tau, Rogeri Pressmanai, kad išaiškinai man, kas yra „geras“ testas. Dabar aš žinosiu ir nepadarysiu kvailų klaidų. Pavyzdžiui, nesakysiu tokių nesąmonių, kaip „A good test should be excellent“ arba „A good test should do very well what it is supposed to do“. Ne. „A good test should be "best of breed"“. Valio!

trečiadienis, kovo 15, 2006

Ką aš mokausi

Kadangi žmonės klausinėja, išvardinsiu įdomumo mažėjimo tvarka. Aišku, čia bus įdomu tik informatikams.

1. Semestro projektas: „Indexing hyper-dynamic data“ (pavadinimas dar negalutinis). Projekto tikslas – patikrinti keletą Simo įdėjų apie R medį, kai insert/update/delete operacijų yra keliomis eilėmis daugiau negu query. Kitaip sakant, kaip paspartinti pirmąsias operacijas querių sulėtinimo sąskaita.

2. Semantics and Verification. Formalus sistemų modeliavimas ir verifikavimas. Skamba sausai, bet iš tikro labai įdomus dalykas, kaip sistemos aprašomos krūva baigtinių automatų ir formaliai rankomis ar kokios programos pagalba įrodoma, kad jos veikia, t.y. tenkina specifikaciją, neturi deadlockų ir taip toliau. Linksmas dėstytojas iš Čekijos, didžiulis sraigtasparnių skraidančių modeliukų entuziastas. Turi puslapį apie tuos modeliukus, pažiekit kokį filmuką.

3. Database Systems. Klasikinis duombazių kursas: reliacinė algebra, ER modeliai ir t.t. Kartą jau mokiausi VU. Antrą kartą mokytis vis tiek įdomu: Aalborgo universitetas garsėja savo duombazių kursu ir kiekvienoj paskaitoj galima kažką naujo sužinot. Be to, labai geras linksmų plaučių dėstytojas, brazilas iš Kanados, atvažiavęs čia pusmečiui.

4. Real Time Systems. Geraširdis dėstytojas, pasakojantis apie programavimą, kurio reikia, kad niekas nesusprogtų ar nesudužtų. Šio kurso atsiskaitymui reikia parašyti reportą apie real time aspektus pagrindiniame semestro projekte. Su dėstytoju žiejom pagrindinį projektą, real time aspektų neradom. Toliau ieškosim balandį.

5. Software Engineering. Dėstytojas iš industrijos, nelabai turintis laiko dėstyti. Kategoriškai liepė visiems knygą nusipirkt - matyt, kad pačiam nereiktų kažko aiškinti. Atsiliepimai apie ją yra, švelniai sakant, nevienareikšmiški. Viena iš tokių knygų, kurių vienintelė vertė yra būti textbooku kažkokiam kursui, po to būt parduotai metais jaunesniam studentui. Kaina 600 kronų. Textbookų kainos išvis yra kažkas baisaus šiame pasaulyje (knygyne užrašas „-10% student discount“ atrodo tragikomiškai), bet dabar ne apie tai. Kaip vyksta paskaita? Dėstytojas atsisiuntęs iš knygos puslapio courseware slaidus, juos rodo ekrane ir skaito auditorijai. Slaidas po slaido. Bullet pointas po bullet pointo. Sekantis slaidas. Ir vėl tas pats. Migdomasis efektas auditorijai žvėriškai efektyvus. Kadangi šitą kursą turi tik international srautas, įspūdingai atrodo klasė, kurioje sėdi gal 25 žmonės ir pusė jų miega. Kartas nuo karto dėstytojas pabunda iš savo letargo skaitymo, ir prideda komentarą, dėl kurio verta vaikščioti į paskaitą, nes to nėra slaide: „Well... This methodology is similar to the previous one... Different too... You have to see what works for your company...“. Kiekvienu atveju reikia žiurėti konkrečiai, taip sakant.

Pratybos. Dėstytojas griebėsi savo VU kolegos, kurio pavardė gerai rimuojasi su „žvyras“, metodologijos kurso įdomumui pakelti: žymi lankomumą. Turbūt vienintelis visam Aalborge taip daro. Per pratybas paklausiau, o kuo gi jis dirba industrijoje, nes norėjau suprasti, kodėl taip dėsto. Ir kaip manot, kuo? Programuotoju? Ne... Vadybininku? Ne... Neduok dieve, konsultantu? Ne... Jis dirba metodologininku. Pats neprogramuoja, tik kitus moko programuoti.

sekmadienis, kovo 12, 2006

Dvi šventės

Šią savaitę buvo kovo aštunta ir kovo vienuolikta.

Kovo aštuntosios proga Nerius, Kazyma, Darius, aš, Kysa, Stardas ir Francois susukom filmuką. Žiūrovėms, regis, patiko, ačiū už tai, juk viskas dėl jų :)




















Vos spėjus išsimiegot po kovo 8-osios, atėjo kovo 11-oji. Ta proga Studenterhusete atvarė kažkoks saksofonistas iš Lietuvos, buvo jo koncertukas, po to kokia tai kultūrinė programa vaikams ir po jos kokia tai kultūrinė programa suaugusiems. Nuvariau į tą koncertuką. Saksofonistas užsileidžia iš CD fonogramą ir groja sau kokią tai „easy listening“ tipo muzikytę. Su Laurynu susiginčijome, kas tai. Aš sakiau, jok čia „IWM“, na kaip IDM, tik ne „dance“, o „wedding“. Lauryno gi manymu, tai buvo gero restorano vakaro muzikantas, na kad sriubą valgant geriau virškintųsi.

Visą tą reikalą organizavo Aalborgo-Vilniaus draugija. Žymią jos narių dalį sudaro vietinės močiutės, kurios moka kokį tai nario mokestį, už kurį saksofonistai į Aalborgą važinėja, ir jos gali vadintis Lietuvos draugėmis. Ar kažkaip panašiai. Danijoj pensininkai ganėtinai aktyvūs ir negali skųstis veiklos trūkumu. Lietuvių susirinko irgi gana nemažai, krūva nematytų (yra Aalborge dar viena didelė lietuvių bendruomenė ne universitete: daktarai).

Taigi taip ir sutikom šventes. Su šventėm ir jus!

penktadienis, kovo 03, 2006

Vairavimo Aalborge pradžiamokslis, pirma dalis

„Ką čia nusišneki? Kokia duobė autobusui? Griovio lėktuvui nenori? Dar pamokysi vairuot, tuoj pėsčias eisi!“
...














Šios duobės, skirtos tam, kad gatve pravažiuotų tik autobusai ir kokia viena kita šiukšliavežė, yra nesibaigiantis linksmybių šaltinis. Štai dar.

trečiadienis, kovo 01, 2006

Ne su televizoriais daryti projektų susirinkome


Įdėja: aš ir Kazyma. Įgyvendinimas: Kazyma.

Su pavasariu!