ketvirtadienis, sausio 25, 2007

Pabaigos pradžia

Visi geri dalykai turi pabaigą. Manosios Kalėdų atostogos, deja, irgi. Šį kartą mėnuo Lietuvoje visai neprailgo, būčiau mielai pasilikęs ir dar ilgiau. Neprailgo turbūt todėl, kad šį kartą nereikėjo užsiimti jokiomis nesąmonėmis, tokiomis kaip tėvų kraustymas (brr...). Tad galėjau susitikinėt su visais draugais iš eilės, linksmai atūžti naujuosius Ventspilyje ir taip toliau. Nuotraukos: Kalėdos Kaune, naujieji Ventspilyje.

Taip nenoromis sausio tryliktą išskridau Danijon. Net ir lėktuvas nelabai norėjo mane skraidinti, tad sumušė visus rekordus ir iš Vilniaus į Kopenhagą parpė dvi su puse valandos – jau norėjosi išlipti jo pastumti.

Gyvenimas tęsiasi. Iš namų išsikrausto Gediminas, kadangi viską čia pabaigė, ir, matyt, tęs karjerą NASA, ESA, ar dar kokioje nors kosminėje/palydovinėje firmoje. Tik jis dar to nežino. Vietoj Gedimino mėnesiukui atsikrausto Laurynas, mat jam netikėtai truputį prasitęsė darbelis universitete. Bankas atsiuntė laišką, kad pasikeitė mano vadybininkas. Ta proga nubėgau tikrinti jo žioplumo. Patikrinau. Jis tikrai žioplesnis nei praeita mano vadybininkė, tad pasiėmiau Visa/Dankort kortelę. Galų gale galėsiu maisto parduotuvėse kaip žmogus apsipirkinėti. Danų kursai irgi tęsiasi. Atsibodo, kad kas pusmetį keičiasi dėstytoja ir grupė, o pasikeitė ir šį kartą. Ir vienoje grupėje esam trijų skirtingų lygių studentai, tad mokymas vyksta truputį chaotiškai.

Grįžau laikyti sesijos, pačios lengviausios sesijos per visą akademinę karjerą. Vienas egzaminas: pristatyti straipsnį. Dvi valandos pasiruošimo, pristačiau. 10. O po savaitės, vakar, viena įskaita: pristatyti savo projektą. Valanda pasiruošimo. pristačiau. Sesija baigta. Kur bemiegės naktys, kur adrenalinas prieš egzaminą? Kita vertus, tikrai labai nesiskundžiu :)

Taip prasidėjo paskutinis magistrantūros semestras. Nauji-seni darbai, nauji deadlainai, klausimas, ką veiksiu po magistrantūros, po truputį pradėtas spręsti. Pabaigos pradžia.

trečiadienis, sausio 03, 2007

Prieškalėdinės kelionės

Taigi savo projektą atidaviau gruodžio vienuoliktą – lygiai mėnesiu anksčiau nei deadlainas. Kadangi jau seniai buvo gėda, jog per pusantrų metų niekaip negaliu žmoniškai pabūti Kopenhagoje, į ją ir nuvažiavau porai dienų prieš skrydį Vilniun. Kopenhagoje mane maloniai sutiko apgyvendinti Laimonėlis su Ievute. Beje, įsikūrę jie tiesiog pavydėtinai pačiame miesto centre. Tačiau manieji naiviai optimistiniai planai pamatyti miestą žlugo ir šį sykį, kadangi kaip tik tuo metu čia lankėsi ir šimtą metų nematyta mano klasiokė Renata. Tad miesto pamatymas pavirto į alaus ragavimą kabakuose ir pokalbius apie tai, kas nutiko per šimtą metų.

Antrą dieną atsikėliau jau gerokai per pietus. Iki tamsos spėjau nueiti tik iki undinėlės. Po to vėl susitikom su Renata, ir prieš kabakų ataką nuėjom pažieti fotoreportažinių nuotraukų ekspozicijos „World Press Photo“. Nuotraukos, ypač iš karų ir kitų nelaimių vietų, išties emociškai stiprios. Taip per porą valandų viską apžiūrėję patraukėm toliau į kabakus. Šįsyk prie mūsų prisijungė Aistė ir Edita, pažįstamos iš Aalborgo, kurios šiuo metu daro internšipus Kopenhagoje. Dar alaus, dar šnekų...

Trečią dieną atsikėlęs patraukiau tiesiai orouostan. Kada nors aš dar apžiūrėsiu Kopenhagą.

Kopenhagos nuotraukos čia. Taipogi sukėliau keletą nuotraukų iš jau seniai seniai buvusių įkurtuvių. Su šventėm ir gero atsigavimo po švenčių!