šeštadienis, gegužės 30, 2009

Lietuviškas LiveJournal ir pasaulio gelbėjimas baneriais

Panašu, kad grįžau prie gražios tradicijos rašyti kartą per mėnesį arba rečiau. Kas dar nepripratot, arba priprasit, kur dingsit, arba tikėkitės, kad sąžinė mane užgrauš ir prispaus rašyti dažniau, bet, pažindamas savo sąžinę, daug vilčių jūsų vietoje neturėčiau.

Yra bent pora tikrai įdomių blogų lietuviškame LiveJournal. Pirmas yra Aurelijaus Katkevičiaus. Kreivos kažkada nuomonės buvau apie jį dėl pastarojo darbo Pakso komandoje, šitai padės geriau įsivaizduoti, apie ką aš čia. Ta nuomonė buvo ne dėl konkrečių veiksmų ar pasisakymų, bet vien dėl asociacijos su prezidentu iš pačios mažiausios „p.“ Tikrai žmonėms patogiau gyventi sprendžiant apie kitus vien iš to, su kuo šie vaikšto.

Tačiau praėjo keli metai ir nuomonė pasitaisė, visų pirma to paties blogo dėka. Skaitai ir matai gebėjimą atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių, perspektyvą, bei brandą (keistas pasakymas, kai autorius man į tėvus tinka, bet gi turim ir pavyzdžių, tinkančių man į senelius, o viso to neturinčių – toje pačioje politikoje apstu to). O apie ką rašo? Nesvarbu, skaityti įdomu ir tai, kas manęs tiesiogiai neliečia, tarkim, apie žurnalo redaktoriaus darbą.

Kitas toks blogas yra žalio bebro. Tekstai netrumpi (atleiskit atleiskit tie, kam maksimali informacijos porcija yra viena Twitter žinutė. Beje, kada paskutinį kartą skaitėt knygą? Na žinot, kur daug puslapių ir reikia juos versti?), temos irgi labai įvairios. Bet labiausiai užkabino mane ir privertė parašyti šį blogo įrašą vienas gana paprastas dalykas.

Šitas. Hipokrizė, Birma ir banerizmai. Perskaitykit ir komentarus.

Aaach. Man labai labai patinka, kai kas nors, mokantis už mane aiškiau reikšti savo mintis, parašo už mane viską, ką galvoju. Aš taip gerai nesugebu. Bet grįžtam prie temos. Mane visada glumino visokie facebookistai, kviečiantys mane "join my cause against child cancer!", blogeriai, stabdantys Rusijos agresiją prieš Gruziją, bet nepasakantys, o tai kaip nebaneriškai galima būtų padėti. Na taip, aš nesu UŽ vaikų vėžį, bet ar tu, gerasis samarieti, nors penkis litus paaukojai? O gal kokiu kitu tikru būdu prisidėjai? I got bad news for ya, sunshine, bet banerių gali nors ir tūkstantį prisidėti, tikras būdas tai nebus.

Vienu laipteliu aukščiau yra tos plastmasinės apyrankės, bet, žinai, gal tu geriau padėk į tą dėžutę dvidešimt litų ir neimk tos apyrankės, negu kad padėk du ir vaikščiok išdidžiai pasipuošęs.

Galima būtų tęsti ir tęsti. Exhibit A. Exhibit B. I rest my case.

3 komentarai:

dalius rašė...

Rašyk, kad ir kartą per pusmetį, bet rašyk :-)

evaldas rašė...

Kažkas naujo ir neįprasto tavo blogui. Patiko. Ir pritariu Daliui ;).

dalia rašė...

Noreciau pasireiksti :) as irgi nesu uz vezi ar facebook causes, bet... litas irgi nieko neisgelbes, ypac kai kuriais atvejais. Na, mazdaug, duok Afrikos vaikui koses ir ismokyk ji prasyti koses visa gyvenima. Plastmase ant rankos bent jau primena, eik ir pasitikrink ar vezys neapsigyveno. As irgi lito nedaviau, bet dar padarysiu ka nors gero :)