Įspūdžiai iš Lietuvos

Grįžau į Aalborgą, taigi jau pats laikas aprašyti visus įspūdžius apie Lietuvą.

Vilniaus aerouostas. Sutikimas, kaip ir prašiau, buvo be dūdų orkestro, nes išvis niekas neatėjo. Parvažiavau namo autobusu ir troleibusu. Bevažiuodamas pastebėjau, kad jau per ilgai užsisedėjau Skandinavijoje: labai keista buvo stebėti žmones perkreiptais veidais, kurių kiekvienas atrodo tartum su pusės pasaulio problemų našta. Tiems veidams labai tinkamą foną sudarė chruščioviniai Naujininkų penkiaukščiai ir Naujamiesčio fabrikai. Postsovietinė dvasia sklandė ore, kartodama „Dirbti nenoriu! Viskas blogai! Pigus alus... Duokit man bambalį pigaus alaus!“ Na nieko, gyvenimas gerėja ir vėliau įspūdis pasitaisė. Po Aalborgo kaimo Vilnius atrodė didelis, gražus ir gerai gyvenantis miestas.

Po kelių dienų nuėjau į savo VU MIFą. Jame vyko tarptautinė konferencija WIM2006, į kurią atvažiavo ir pusė Aalborgo universiteto lietuvių. Ir vienas danas. Pasiklausiau prezentacijų, apvaikščiojau MIFą, pabendravau su pora dėstytojų. Permainos į gerą pusę MIFe lėtesnės, negu norėtųsi:

1. Dėstytojas pavarde, labai gerai besirimuojančia su „žvyras“, vis dar dirba fakultete.
2. Tualetinio popieriaus tualetuose niekaip neatsiranda. O šikti tai norisi kartais...

Google google

Nagi nagi, ir ko gi dabar žmonės ieško kastauyroje?



„Darbas su Ni-TI“ – na aš ne specialistas, bet tikiuosi, kad rado, ko ieškojo...
„danu abecele“ – „meksikieciu abeceles“ herojus sugrįžo.
„bedarbio pasalpa danijoje“ – eik dirbt, tinginy!
„Danų kiaulės“ – jokių problemų, prašom čia.

Pirk treningą.

Namo parvažiavau blogiausiu įmanomu laiku: pataikiau tiesiai į tėvų kraustymosi įkarštį. Važiavau į svečius, o atvažiavęs vietoj pelnyto poilsio gavau pusę to kraustymosi suorganizuoti ir sutvarkyti. Na niekis, tėvai perkraustyti, šventės baigėsi, nusipirkau laptopą, įvedžiau tėvams internetą ir dabar galiu rašyti toliau.

Lietuva Lietuvėlė. Gimtojo krašto specifika prasidėjo jau lėktuve iš Kopenhagos. Sėdžiu sau vienas prie lango, skaičiuoju debesis, ir staiga prieina kažkoks vaikinas:

– Aš čia atsisėsiu.
– Nu sėskis.

Įsipatoginęs iš kažkur ištraukia treningą ir sako:

– Pirk treningą.

Aš dar nespėju niekaip sureaguoti į prekybinę ataką, o jaunasis pardavėjas iš kažkurios kišenės (atskirai nuo treningo (!)) ištraukia etiketę ir pateikia neatremiamą pasiūlymą:

– Pirk treningą. Matai, naujas kainuoja 2000 kronų. Iš parduotuvės pavogėm, labai pinigų reikia, tau už 100 litų atiduodu. Labai krūtas treningas, juk 2000 kronų kainuoja, pažiek kokia medžiaga, va, ir užsidėk, kaip tik tavo dydis, labai gerai atrodysi. Pirk treningą.

Ir taip toliau. Geras 10 minučių atkakliai įrodinėjau, kad man treningas už 100 litų nereikalingas ir viskas. Galiausiai jaunasis drabužių verslininkas nustojo man įrodinėti priešingai, susirinko savo ekspoziciją ir išėjo ieškoti pelningesnių rinkų.

O visų svarbiausia, kad dingo man iš akių.

Kiaušinių fabrikas

Taigi paskambino man agentūros bosas tą patį vakarą. Kai pagaliau prisiminė, kad reikia šnekėti angliškai, pasakė, kad atsitiko emergency – kažkoks tinginys darbe nepasirodė, ir ar aš galėčiau dirbt tą patį vakarą ir pusę nakties kartu su Kazyma Hadsundo (60 km nuo Aalborgo) maisto fabrike. Sutikau. Po kurio laiko atvažiavo danas su mašina ir nuvažiavom į tą Hadsundą. Pakeliui pasišnekėjom apie verslo sąlygas Danijoje, apie imigraciją, atlyginimus, nekilnojamo turto kainas ir kitus kiaušinių fabriko darbininkui rūpimus dalykus.

Nuvežtas į vietą radau jau besidarbuojantį Kazymą ir pagyvenusią danę, kuri su mumis dirbo ir vadovavo. Susišnekėt su ja buvo sunku, nes jos anglų kalbos žinios buvo ganėtinai kuklios. Kuklių žinių kompensavimas daniškais intarpais ir išraiškingais rankų mostais situaciją pagerino ne tiek, kiek norėtųsi.

Darbas buvo toksai. Yra konvejeris per du kambarius, prie vieno jo galo stoviu aš ir kraunu žalius kiaušinius. Jie ten būna išverdami ir nulupami. Kitame konvejerio gale stovi Kazyma ir virtus nuluptus kiaušinius skirsto į takelius. Ten jie sukrenta į kibirus, kurie pripilami kažkokio skysčio, uždengiami ir ant jų užklijuojamos etiketės. Švediškos. Na vat. Jei jau švedai nebemoka kiaušinio išsivirti ir nusilupti, tai danai iš to biznį padaro...

Prikrauti man tų žalių kiaušinių reikėjo apie 15000. Tą padariau gal per 2/3 pamainos. Likęs laikas buvo sunaudotas neįdomiausiai darbo daliai – cecho valymui. Kiaušinių visur. Žalių sveikų, žalių sudaužytų, tik lukštų, tik baltymo, tik trynio, tik sumaišytos pliurzės. Tas konvejeris, bjaurybė, irgi spjaudosi kiaušiniais kartas nuo karto. Todėl dar ir pusiau išvirtų, pusiau išvirtų sudaužytų, išvirtų, išvirtų nuluptų, išvirtų nuluptų, ant kurių kažkas užmynė, kiaušinių buvo pilnos pakampės. Kiaušiniai kiaušiniai visur! Aaaa! Tai ir tvarkėm. Pasiėmi kastuvą, kibirą, ir kasi kiaušinius. Po to visko išardymas ir plovimas. Čia su Kazyma pasinaudojom kalbiniu barjeru, ir daugiausia stengėmės nepakliūti po akimis viršininkei, kuri nusprendė, kad greičiau pati daug ką padarys, negu kad mums išaiškins. Labai gerai.

Pusę keturių ryto parvažiavom namo. Kelias dienas negalėjau valgyti kiaušinių.

Darbas darbas.

Sveiki,

Aš Lietuvoje. Radau keletą laisvų minučių, tad po truputį parašysiu susikaupusius dalykus. Iki Lietuvos iškart neprieisiu – šio vakaro tema bus įsidarbinimo nekvalifikuotu darbininku ypatumai.

Yra Aalborge tokia įdarbinimo agentūra, kuri parūpina darbdaviams laikinų nekvalifikuotų ir nebūtinai daniškai kalbančių darbininkų (žodžiu, iš danų pusės žiūrint, baobabų) – kai kas nors iš nuolatinių darbininkų sprandą nusisuka ar skubaus darbo staiga tris kartus daugiau atsiranda. Tada agentūra skambina savo darbininkams, ar kas nori eit tada ir tada tiek ir tiek dirbti. Jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Užmokestis mažas pagal daniškus standartus, bet šiaip neblogas, o su priedais už naktinį ar savaitgalinį darbą pasidaro dar neblogesnis. Kazyma ir Gedas iš to ir gyvena.

Kadangi turiu dar keletą neišnaudotų valandų savo darbo leidime, o papildomi pinigai netrukdo, nuėjau ir aš tenai dar seniai seniai rudens pradžioje. Pasitiko mane tokia vidutinio amžiaus moterėlė. Turbūt ji yra didelė Maiklo Džeksono gerbėja, nes veidas atrodo kaip plastinės chirurgijos klaida. Nosis vietoje, bet oda ištempta taip, kad burnos užčiaupti negalima, antraip plyš. Moterėlė labai džiaugėsi, kad atėjau pas juos, užpildžiau porą anketų, pasakė, kad jiems labai trūksta darbuotojų, taigi greitai su manimi susisieks. Tada sekė pustrečio mėnesio tylos.

Atėjo gruodžio pradžia. ir Gedo dėka paaiškėjo, kad jie tiesiog pametė mano duomenis. Suprantama, gi popierius tvarkyti yra žymiai sunkiau negu Džeksono albumų kolekciją. Nuėjau dar kartą. Dabar pasitiko agentūros bosas, iš naujo užpildžiau anketas, linksmai aptarėm lietuviškų vardų tarimo ypatybes („Leeuriūūnes?“, „Kezymeres?“) bei AirBaltic skrydžių kainas. Jis irgi pažadėjo, kad greitai paskambins. Ir žodžio laikėsi – paskambino tą pačią dieną.

Apie tai kitą kartą.

Danų kalbos pradžiamokslis, 4 dalis

Jeigu įdėmiai išstudijavote pirmąsias tris pradžiamokslio dalis, šiuo metu jau gražiai tariate ir puikiai skaičiuojate daniškai. Bet negalima užmigti ant laurų – atėjo metas kibti į literatūrą ir skaityti knygas. Tačiau tai ne taip paprasta, kaip atrodo: štai pavyzdys, kaip to negalima daryti.

Laimei, aš numačiau visas problemas ir parinkau tinkamiausią knygą. Ji yra skirta vaikams – juk kas už juos gali greičiau išmokti kalbą? Be to, ji yra iliustruota – žymiai greičiau įsiminsite naujus žodžius, kai jie susieti su vaizdais. Galiausiai knygos turinys pagilins jūsų erudiciją kaip tik tose srityse, kurias geriausiai išmano Danijos – žemės ūkio krašto gyventojai.















„Kurmis, kuris norėjo sužinoti, kas jam ant galvos prišiko“















Vieną dieną, kai mažasis kurmis iškišo galvą iš žemės, kad pažiūrėtų, ar saulė jau buvo patekėjusi, atsitiko štai kas:
(Tai buvo apvalu ir ruda, truputį panašu į dešrelę – ir blogiausia: tai nukrito kurmiui tiesiai ant galvos).















„Kaip įžūlu!“, sušuko mažasis kurmis. „Kas toks man ant galvos prišiko?“.
(Bet jis buvo toks trumparegis, kad negalėjo to sužinoti)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė jis balandžio, kuris perskrido tą pačią akimirką.















„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti? – Aš darau šitaip!“, atsakė balandis.
(Ir plekšt-tekšt – baltas drėgnas kleckas nukrito ant žemės šalia mažojo kurmio. Aptaškė jam visą dešinę koją.)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė jis arklio, kuris ėjo lauku ir rupšnojo žolę.















„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti? – Aš darau šitaip!“, atsakė arklys.
(Ir pliumpt-bumpt – penki dideli sunkūs arkliašūdžiai dunkstelėjo tiesiai prieš kurmį. Jis buvo taip pritrenktas, kad net prisėdo.)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė kiškio.
„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti?“















„Aš darau šitaip!“, atsakė kiškis.
(Ir ratatatata – penkiolika mažų apvalių kamuoliukų tartum sprogo kurmio ausyse. Jis gelbėjosi įspūdingu šuoliu, kur saugiau.)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė jis ožio, kuris patenkintas ėjo sau lauku.















„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti? – Aš darau šitaip!“, atsakė ožys.
(Ir klaktklaktklakt – daugybė salyklo saldainių spalvos gabaliukų pasirideno žole. Tada kurmis pagalvojo, kad jie visai nieko.)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė jis ramiai atrajojančios karvės.















„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti? – Aš darau šitaip!“, atsakė karvė.
(Ir šliupštpliupšt – didelis rudai žalias karvės tortas išsitėškė žolėje pavojingai arti kurmio. Gerai, kad tai ne karvė prišiko jam ant galvos!)















„Ar tai tu man ant galvos prišikai?“, paklausė jis kiaulės.















„Aš? Kaipgi tu galėjai taip pagalvoti? Aš darau šitaip!“, atsakė kiaulė.
(Ir šlept – maža minkšta ruda krūvelė nukrito ant lauko. Kurmis užsiėmė sau už nosies.)















„Ar tai jūs prišik...“ paklausė kurmis, bet susilaikė, nes pamatė, kad tai tik dvi didelės žalios musės, kurios sedėjo ir godžiai maitinosi.
„Pagaliau radau, kas man gali padėti“, pagalvojo mažasis kurmis. „Kas toks man ant galvos prišiko?“, skubiai paklausė jis.















„Palauk akimirką“, suzvimbė tos dvi musės. Tada truputį vėliau: „Be jokios abejonės: tai ŠUO.“















Pagaliau žinojo mažasis kurmis, kas jam ant galvos prišiko:















HANSAS-HENRIKAS, begėdis – kalės vaikas!















Greitai kaip žaibas užlipo jis ant Hanso-Henriko būdos...
(Ir blinkt – maža juoda dešrelė nukrito ant Hanso-Henriko galvos tiesiai per vidurį.)















Laimingas ir patenkintas mažasis kurmis vėl pasislėpė po žeme.


Pabaiga.

Vietoje laiškų iš Lietuvos

Ne Danijoje švęsti Kalėdas susirinkome.

BT0168 (Copenhagen, Denmark (CPH) - Vilnius, Lithuania (VNO))

Departure: Copenhagen Terminal 3 13 Dec 2005 12:45
Arrival: Vilnius 13 Dec 2005 15:45

BT0163 (Vilnius, Lithuania (VNO) - Copenhagen, Denmark (CPH))

Departure: Vilnius 17 Jan 2006 12:25
Arrival: Copenhagen Terminal 3 17 Jan 2006 13:35

Greitai susitiksime, aerouoste galite pasitikti ir be dūdų orkestro.