Variacija knygutės apie kurmį tema

Šitų plakatų pilnas Århusas. O knygutė apie kurmį čia.

Kaip Danijos Technikos Universitetas savo studentais rūpinasi

Studentų apgyvendinimas yra rimtas galvos skausmas kiekvienam universitetui. Per daug studentų? Per mažai barakų? Universitetai sukasi kaip išmanydami. Lietuvoje tiesiog pristums daugiau lovų į kiekvieną kambarį (kai baigsis grindų plotas, pereis prie dviaukščių lovų). AAU apgyvendins buvusioje fermoje arba pasiūlys šitai.

DTU žymiai rimčiau už AAU sprendžia šias problemas. Šiaip ar taip, sostinė, ne provincija. Jie studentus paslaugiai apgyvendino prie universiteto pastatytame „DTU Campus Village“:
















Žodis „Village“ turėtų asocijuotis su kaimo trobelėmis ir žaliose pievose atrajojančiomis karvutėmis. Deja deja. Dabar „Village“ asocijuosis su jūriniais konteineriais:
















Skandinavams visai nebūdinga architektūra puošia Kopenhagą ir visai nedaro gėdos sovietinėms chruščiovkėms:
















Žinoma, visi džiaugiasi stogu, kad ir koks jis bebūtų. Tik viena bėda: jūra ir uostas visai netoli. Koks girtas kraninkas gali mažumėle neapsižiūrėti, pakrauti ne tuos konteinerius, ir tokiu būdu išvaduoti DTU nuo studentų juos išsiųsdamas į Braziliją ar Kamčiatką.

Velykinės kelionės

Balandžio pirmą nieko neišdūriau ir eilinį kartą patraukiau Lietuvon. Pirmiausia - Kopenhaga. Apsilankiau pas Norą, savo grupiokę, kuri seniai rugpjūtį priėmė pagyventi Roskildėje. Bene pirmą kartą atvykęs Kopenhagon nepuoliau kaip akis išdegęs į aerouostą, o net visą dieną praleidau mieste. Po to dvi žaibiškai prabėgusios savaitės Lietuvoje bei kelionė atgal. Ir ką gi pamačiau?

Christianija

Lengvai salsvu dūmeliu apsiblaususi Christianija vis dar džiaugiasi savo egzistavimu prie pat miesto centro. Tiesa, dabartinė Danijos valdžia žolės nerūko, Christianijos nemėgsta, tad vis po truputį policijos ir mokesčių pagalba sodina šiek tiek apsiblaususių akių idealistus ant žemės. Na bet dar bent kurį laiką salsvasis dūmelis netrukdomai sklandys Kopenhagos padangėje, vėjelio nešiojamas. Suvenyrų ir kitų prekių ten nepirkau.

Kur Kopenhagoje pavalgyti

Sekundėlei pamirškime, kad esame studentai ir maitinamės parduotuvėse. Centrinė miesto gatvė. Kavinė-baras. Gatvėje pastatyta lenta, ant kurios parašyta šis tas iš meniu. Vaizdas Vilniuje: „Dienos sriuba 3 lt“. Vaizdas Kopenhagoje: „Žuvies kepsnys 300 kr (150 lt).“ Išvada: „Lėktuve pavalgysiu ir alaus atsigersiu. Bus pigiau.“


Karalienės laivas


Įsivaizduokite amerikietišką stealth bombonešį, tik labai didelį ir ant vandens. Prisišvartavęs strateginėje vietoje baido švedus savo patrankomis. Baido gana sėkmingai, jau daug laiko praėjo nuo paskutinio jų puolimo. Užsienio politikos įrankis, taip sakant.


Undinėlė

Sveika (vos neparašiau „ir gyva“) sėdi sau ant akmens. Akivaizdus įrodymas, kad pati mažiausia miesto skultpūra gali būti pati garsiausia. Kopenhagoje prie kiekvienos sankryžos stovi po 3 - 10 kartų didesnę skulptūrą kokio nors karaliaus ar šiaip jaučio. Kita vertus, tų jaučių ir karalių vandalai taip nemyli ir nereikia reguliariai jiems naują galvą daryti ar dažus valyti.

Sugalvojau, kad karalienės laivą galima būtų paplukdyti kilometruką ir peršvartuoti tiesiai prie tos undinėlės. Švedai būtų baidomi pakankamai efektyviai, o vietiniai vandalai irgi bijotų. Tik nežinau, kokiam čia danų atstovui šią mintį papasakoti ir kokio medalio už tai paprašyti.

Metro

Metro automatinis. Traukinio galuose ne siena, už kurios sėdi mašinistas, o langas. Gali sedėti ir gerėtis vaizdu, kuris pakankamai neblogas, ypač, kai traukinys įsibegėja. Ir veikia sklandžiai. Stotyse sustoti pataiko, avarijų nedaro.
















Lietuva


Per ilgo užsisedėjimo Skandinavijoje sindromas tęsiasi. Šio karto simptomas: pastebėjau, kiek daug Vilniaus gatvėse girtų alkoholikų išpurtusiais veidais. Ko jie visi tiek geria...

Su Velykomis Jus sveikina Danijos geležinkelių kompanija

Kada gi daugiau, jeigu ne per Velykų šventes, reikia daryti kapitalinius remontus, vienoj vietoj uždaryti eismą ir keleivius iš Kopenhagos aerouosto į Aalborgą vežti ne traukiniu, bet traukiniu, autobusu, traukiniu, traukiniu?

Lietuvon!

BT0162 (Copenhagen, Denmark (CPH) - Vilnius, Lithuania (VNO))


Departure: Copenhagen
Terminal 3
2 Apr 2006 09:35

Arrival: Vilnius
2 Apr 2006 12:05




BT0163 (Vilnius, Lithuania (VNO) - Copenhagen, Denmark (CPH))


Departure: Vilnius
15 Apr 2006 12:15

Arrival: Copenhagen
Terminal 3
15 Apr 2006 13:30

Kodėl aš nemėgstu Software Engineering

(Tik informatikams)

Šiaip prieš jį aš nieko neturiu, kadangi tai būtina mokslo ir inžinerijos sritis. Tačiau amžina programinės įrangos krizė, "silver-bullet" metodologijų pardavinėjimas, atseit kurias numetus beždžionės intelekto klaviatūrų operatoriams, per nesusipratimą patapusiais programuotojais, gaunasi pasaulinės klasės produktai, pristūmė čionais krūvą jaučių mėšlo. Štai ištrauka iš šiandieninės paskaitos slaido:

What is a “Good” Test?

...

nA good test should be “best of breed”

...

Ačiū tau, Rogeri Pressmanai, kad išaiškinai man, kas yra „geras“ testas. Dabar aš žinosiu ir nepadarysiu kvailų klaidų. Pavyzdžiui, nesakysiu tokių nesąmonių, kaip „A good test should be excellent“ arba „A good test should do very well what it is supposed to do“. Ne. „A good test should be "best of breed"“. Valio!

Ką aš mokausi

Kadangi žmonės klausinėja, išvardinsiu įdomumo mažėjimo tvarka. Aišku, čia bus įdomu tik informatikams.

1. Semestro projektas: „Indexing hyper-dynamic data“ (pavadinimas dar negalutinis). Projekto tikslas – patikrinti keletą Simo įdėjų apie R medį, kai insert/update/delete operacijų yra keliomis eilėmis daugiau negu query. Kitaip sakant, kaip paspartinti pirmąsias operacijas querių sulėtinimo sąskaita.

2. Semantics and Verification. Formalus sistemų modeliavimas ir verifikavimas. Skamba sausai, bet iš tikro labai įdomus dalykas, kaip sistemos aprašomos krūva baigtinių automatų ir formaliai rankomis ar kokios programos pagalba įrodoma, kad jos veikia, t.y. tenkina specifikaciją, neturi deadlockų ir taip toliau. Linksmas dėstytojas iš Čekijos, didžiulis sraigtasparnių skraidančių modeliukų entuziastas. Turi puslapį apie tuos modeliukus, pažiekit kokį filmuką.

3. Database Systems. Klasikinis duombazių kursas: reliacinė algebra, ER modeliai ir t.t. Kartą jau mokiausi VU. Antrą kartą mokytis vis tiek įdomu: Aalborgo universitetas garsėja savo duombazių kursu ir kiekvienoj paskaitoj galima kažką naujo sužinot. Be to, labai geras linksmų plaučių dėstytojas, brazilas iš Kanados, atvažiavęs čia pusmečiui.

4. Real Time Systems. Geraširdis dėstytojas, pasakojantis apie programavimą, kurio reikia, kad niekas nesusprogtų ar nesudužtų. Šio kurso atsiskaitymui reikia parašyti reportą apie real time aspektus pagrindiniame semestro projekte. Su dėstytoju žiejom pagrindinį projektą, real time aspektų neradom. Toliau ieškosim balandį.

5. Software Engineering. Dėstytojas iš industrijos, nelabai turintis laiko dėstyti. Kategoriškai liepė visiems knygą nusipirkt - matyt, kad pačiam nereiktų kažko aiškinti. Atsiliepimai apie ją yra, švelniai sakant, nevienareikšmiški. Viena iš tokių knygų, kurių vienintelė vertė yra būti textbooku kažkokiam kursui, po to būt parduotai metais jaunesniam studentui. Kaina 600 kronų. Textbookų kainos išvis yra kažkas baisaus šiame pasaulyje (knygyne užrašas „-10% student discount“ atrodo tragikomiškai), bet dabar ne apie tai. Kaip vyksta paskaita? Dėstytojas atsisiuntęs iš knygos puslapio courseware slaidus, juos rodo ekrane ir skaito auditorijai. Slaidas po slaido. Bullet pointas po bullet pointo. Sekantis slaidas. Ir vėl tas pats. Migdomasis efektas auditorijai žvėriškai efektyvus. Kadangi šitą kursą turi tik international srautas, įspūdingai atrodo klasė, kurioje sėdi gal 25 žmonės ir pusė jų miega. Kartas nuo karto dėstytojas pabunda iš savo letargo skaitymo, ir prideda komentarą, dėl kurio verta vaikščioti į paskaitą, nes to nėra slaide: „Well... This methodology is similar to the previous one... Different too... You have to see what works for your company...“. Kiekvienu atveju reikia žiurėti konkrečiai, taip sakant.

Pratybos. Dėstytojas griebėsi savo VU kolegos, kurio pavardė gerai rimuojasi su „žvyras“, metodologijos kurso įdomumui pakelti: žymi lankomumą. Turbūt vienintelis visam Aalborge taip daro. Per pratybas paklausiau, o kuo gi jis dirba industrijoje, nes norėjau suprasti, kodėl taip dėsto. Ir kaip manot, kuo? Programuotoju? Ne... Vadybininku? Ne... Neduok dieve, konsultantu? Ne... Jis dirba metodologininku. Pats neprogramuoja, tik kitus moko programuoti.

Dvi šventės

Šią savaitę buvo kovo aštunta ir kovo vienuolikta.

Kovo aštuntosios proga Nerius, Kazyma, Darius, aš, Kysa, Stardas ir Francois susukom filmuką. Žiūrovėms, regis, patiko, ačiū už tai, juk viskas dėl jų :)




















Vos spėjus išsimiegot po kovo 8-osios, atėjo kovo 11-oji. Ta proga Studenterhusete atvarė kažkoks saksofonistas iš Lietuvos, buvo jo koncertukas, po to kokia tai kultūrinė programa vaikams ir po jos kokia tai kultūrinė programa suaugusiems. Nuvariau į tą koncertuką. Saksofonistas užsileidžia iš CD fonogramą ir groja sau kokią tai „easy listening“ tipo muzikytę. Su Laurynu susiginčijome, kas tai. Aš sakiau, jok čia „IWM“, na kaip IDM, tik ne „dance“, o „wedding“. Lauryno gi manymu, tai buvo gero restorano vakaro muzikantas, na kad sriubą valgant geriau virškintųsi.

Visą tą reikalą organizavo Aalborgo-Vilniaus draugija. Žymią jos narių dalį sudaro vietinės močiutės, kurios moka kokį tai nario mokestį, už kurį saksofonistai į Aalborgą važinėja, ir jos gali vadintis Lietuvos draugėmis. Ar kažkaip panašiai. Danijoj pensininkai ganėtinai aktyvūs ir negali skųstis veiklos trūkumu. Lietuvių susirinko irgi gana nemažai, krūva nematytų (yra Aalborge dar viena didelė lietuvių bendruomenė ne universitete: daktarai).

Taigi taip ir sutikom šventes. Su šventėm ir jus!