ketvirtadienis, balandžio 20, 2006

Velykinės kelionės

Balandžio pirmą nieko neišdūriau ir eilinį kartą patraukiau Lietuvon. Pirmiausia - Kopenhaga. Apsilankiau pas Norą, savo grupiokę, kuri seniai rugpjūtį priėmė pagyventi Roskildėje. Bene pirmą kartą atvykęs Kopenhagon nepuoliau kaip akis išdegęs į aerouostą, o net visą dieną praleidau mieste. Po to dvi žaibiškai prabėgusios savaitės Lietuvoje bei kelionė atgal. Ir ką gi pamačiau?

Christianija

Lengvai salsvu dūmeliu apsiblaususi Christianija vis dar džiaugiasi savo egzistavimu prie pat miesto centro. Tiesa, dabartinė Danijos valdžia žolės nerūko, Christianijos nemėgsta, tad vis po truputį policijos ir mokesčių pagalba sodina šiek tiek apsiblaususių akių idealistus ant žemės. Na bet dar bent kurį laiką salsvasis dūmelis netrukdomai sklandys Kopenhagos padangėje, vėjelio nešiojamas. Suvenyrų ir kitų prekių ten nepirkau.

Kur Kopenhagoje pavalgyti

Sekundėlei pamirškime, kad esame studentai ir maitinamės parduotuvėse. Centrinė miesto gatvė. Kavinė-baras. Gatvėje pastatyta lenta, ant kurios parašyta šis tas iš meniu. Vaizdas Vilniuje: „Dienos sriuba 3 lt“. Vaizdas Kopenhagoje: „Žuvies kepsnys 300 kr (150 lt).“ Išvada: „Lėktuve pavalgysiu ir alaus atsigersiu. Bus pigiau.“


Karalienės laivas


Įsivaizduokite amerikietišką stealth bombonešį, tik labai didelį ir ant vandens. Prisišvartavęs strateginėje vietoje baido švedus savo patrankomis. Baido gana sėkmingai, jau daug laiko praėjo nuo paskutinio jų puolimo. Užsienio politikos įrankis, taip sakant.


Undinėlė

Sveika (vos neparašiau „ir gyva“) sėdi sau ant akmens. Akivaizdus įrodymas, kad pati mažiausia miesto skultpūra gali būti pati garsiausia. Kopenhagoje prie kiekvienos sankryžos stovi po 3 - 10 kartų didesnę skulptūrą kokio nors karaliaus ar šiaip jaučio. Kita vertus, tų jaučių ir karalių vandalai taip nemyli ir nereikia reguliariai jiems naują galvą daryti ar dažus valyti.

Sugalvojau, kad karalienės laivą galima būtų paplukdyti kilometruką ir peršvartuoti tiesiai prie tos undinėlės. Švedai būtų baidomi pakankamai efektyviai, o vietiniai vandalai irgi bijotų. Tik nežinau, kokiam čia danų atstovui šią mintį papasakoti ir kokio medalio už tai paprašyti.

Metro

Metro automatinis. Traukinio galuose ne siena, už kurios sėdi mašinistas, o langas. Gali sedėti ir gerėtis vaizdu, kuris pakankamai neblogas, ypač, kai traukinys įsibegėja. Ir veikia sklandžiai. Stotyse sustoti pataiko, avarijų nedaro.
















Lietuva


Per ilgo užsisedėjimo Skandinavijoje sindromas tęsiasi. Šio karto simptomas: pastebėjau, kiek daug Vilniaus gatvėse girtų alkoholikų išpurtusiais veidais. Ko jie visi tiek geria...

Su Velykomis Jus sveikina Danijos geležinkelių kompanija

Kada gi daugiau, jeigu ne per Velykų šventes, reikia daryti kapitalinius remontus, vienoj vietoj uždaryti eismą ir keleivius iš Kopenhagos aerouosto į Aalborgą vežti ne traukiniu, bet traukiniu, autobusu, traukiniu, traukiniu?

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Betgi kodėl tu lygini dienos sriubą (kas šiaip dažniausiai reiškia substanciją iš didelio puodo) ir žuvies kepsnį :) Čia tas pats kas kefyrą Lietuvoje lyginti su rinktiniu vynu Kopnehagoje :)

Laurynas rašė...

Na jei aš pačius patiekalus lyginčiau, kaip tu sakai, tai gana didelė nesąmonė būtų :)

Iš tikrųjų aš lyginu vaizdą gatvėje, kur yra kabakų. Eini, dairaisi, skaitai užrašus visokius.

Anonimiškas rašė...

Kopenhagos automatinis metro - tikrai ne vienintelis toks pasaulyje. Teko KL pasivažinėti, išties efektinga stovėti priekyje. Girdėjau, ir Lione toks.

Laurynas rašė...

Hmm. Nuėjau į internetą pasitikslinti, ir pasidarė panašu, kad nei pirmasis, nei tuo labiau vienintelis :) Išmečiau dezinformaciją.