Pasiankstinau projekto deadlinę ir pasidariau kiek ilgesnes kalėdines atostogas.
Arrival: Vilnius 14 Dec 2006 12:05
Departure: Vilnius 13 Jan 2007 12:15
Be to, būsiu Kopenhagoje gruodžio 12-ą ir 13-ą. Gal kas nors būsit netoliese?
Kaip žinia, geriausios knygos, kaip ir Egipto piramidės, nebijo laiko. Pasirodo, šaunusis Pressmano „Software Engineering“ vadovėlis irgi yra viena iš geriausių knygų, o aš taip negražiai apie jį atsiliepiau pavasarį.
Maniau, jog po egzamino knygą reikės išmesti ar padovanoti priešui, bet gi taip negalima elgtis su knygomis, kurios nebijo laiko. Šaunusis best-of-breed „Software Engineering“ vadovėlis rado adekvatų „best-of-breed“ pritaikymą.
Dabar kolonėlė ant palangės mano kambaryje nebebarška.
Taigi. Aalborgas mane išlydėjo šlykščiausiu įmanomu oru. Traukinys. Randersas. Ėjimas atsitiktine kryptimi autobusų stoties beieškant. Švinta. Ima miegas. Autobusas. Neprisimenu. Aarhuso oro uostas. Iš visos širdies visiem galiu patarti: jei skrendant šauniuoju ryanairu ir neturit priduodamo bagažo, įsičekininkite namie internetu ir atsispausdinkit patys boarding pass'ą. Tai duoda žvėriškai efektyvų eilių išvengimo efektą, be to, jei vėluojat į skrydį, daugiau šansų suspėti. Žodžiu, nuostabu, tik niekam nesakykit - gi nenorit, kad visi būtų gudrūs?
Lėktuvas. Eilinė proga numigti. Stanstedas. Išeinu, susirandu savo autobusą. Važiuojam Londonan. Stebiuosi, ko tie visi durniai ne ta kelio puse važiuoja – kur žiūri kelių policija? Aplenkiam lietuvišką lietuvio autobusiuką, kurio šeimininkas didžiuodamasis užsirašė ant užpakalinio stiklo „paimk mane kas rytą...“. Ilgai galvojau, kodėl tai reikia užsirašyti ant autobusiuko. Nesugalvojau nieko.
Centrinis Londonas. Pasirodo, jis didelis. Iki vakaro turėjau laisvo laiko, sunku buvo nuspręst, ką čia pažiūrėjus – vis tiek beveik nieko nepamatysiu per tiek mažai laiko. Taigi sėsdavau metro, pavažiuodavau stotelę ar dvi, išlipu, apsidairau, apvaikštau ratą, ir atgal į požemį. Iki vakaro pamatyti spėjau tiek. Būtinai reikės sugrįžti, apžieti daugiau, nueiti į muziejus. O jei kada nors norėsiu pasijust visiškai vienišas, galėsiu čia persikraustyt. Puikus miestas gyventi anonimams.
Vakaras. Pirmiausia trumpai susitikau su dar nuo licėjaus pažįstama Ieva, kuri čia gyvena jau nuo seno. Išgėrėm kavos, pasišnekėjom, kaip sekasi. Po to susitikau su Rita ir jos kambarioke Egle, kurios maloniai sutiko priimti mane pernakvoti. Nuėjom į kažkokį pubą atsigert alaus. Deja, po praeitos nakties nemiegojimo vakarą teko nutraukt anksčiau, nei norėjosi.
Penktadienio rytas. Pirma išsimiegota naktis tą savaitę! Ačiū dievui, britai ne skandinavai, ir namie turi vonias. Kaip gera buvo išsimaudyti. Tik vienas vargas su jų santechnika: du atskiri čiaupai šaltam ir karštam vandeniui leidžia ir nusiplikyti, ir nusišaldyti vienu metu. Nepakartojama.
Google. Tai aprašyta atskirai angliškai. Nuotraukos.
Grįžęs turėjau apie tris valandas miego. Kad nepramiegočiau, užsistačiau porą žadintuvų trečiai ryto. Nuėjau miegot. Ketvirtą ryto mane žadina Eglė. Bebėgdamas pro duris išsiaiškinau, kad trečią žadintuvus išjungiau, o pusę keturių pareiškiau, jog dar tikrai ne laikas keltis. Naktis. Turiu atsispausdintą maršrutą naktiniais autobusais, kurie neskelbia stotelių iš anksto. Tad klausiu pakeleivių, kur man išlipti. Pirmam autobuse viena musulmonė mielai padeda. Antras autobusas. Paklausiau šalia sėdinčio, kur man lipti. "Yes, yes, no problem, I will tell you", ..., "So that one was your stop". Thanks, asshole. Išlipu, paeinu atgal, surandu savo autobusą, kuris jau nenori manęs įlaipinti, iš anksto nusipirktas bilietas situaciją išsprendžia mano naudai, tik įlipu, ir iškart išvažiuoja. Fu. Spėjau. Šeštadienio ryto lėktuvo sindromas šį kartą sėkmingai įveiktas.
Oro uostas. Security tikrinimai. Pirma standartinis. Po to naujiena, kurios nebuvo pavasarį: "Please remove your shoes and put them on the belt. Thanks for understanding." Man dėkoti už supratimą nereikia, kadangi aš nesuprantu. Trūksta tik užrašo "Please remove your dignity. Thanks for understanding." Nors gal aš per daug išlepęs, nes neteko naudotis JAV oro uostų paslaugomis.
Danija. Kelionę namo prisimenu miglotai. Namai. Miegojau visą likusį savaitgalį. Pavargęs, bet laimingas.
Visiems Summer of Code studentams Google pasiūlė apsilankyti kuriame nors iš jų ofisų. Galimybė pabendrauti su kolegomis ir su pačiu Google man pasirodė gana patraukli, nors finansuoti tenka iš savos kišenės. Pradėjau rinktis iš pasiūlytųjų Google ofisų. Hamburgas... Arčiausias iš visų, bet deutch schprechen nemėgstu ir nemoku. Trondheimas... Čia Norvegija, čia gražu, čia norėjosi, bet noras ataušo pažiūrėjus, kiek kainuoja nusigauti iki ten lėktuvais ar bet kaip kitaip. Tad galiausiai apsistojau ties Londono ofisu, be to, aš ir Londone niekad nebuvęs. Kaip nelietuviška.
Susitikimas buvo numatytas spalio 27-ą, penktadienį. Kelionės laiką pinigų taupymo tikslais susiplanavau visiškai studentiškai: išskrendu ketvirtadienį ryte iš Århuso, grįžtu šeštadienį anksti ryte. Maršrutas irgi ne verslo klasės: iš Aalborgo važiuot traukiniu 60 km iki Randers, iš ten kažkokiu kaimo autobusu važiuot dar valandą iki Århuso oro uosto, iš ten šaunusis Ryanairas skraidina į Londono Stanstedą. Tad jei lėktuvas pusę vienuoliktos ryte, iš Aalborgo išvažiuot reikia šeštą ryto. Kelionė atgal irgi kėlė šiokių tokių rūpesčių: lėktuvas iš Stanstedo numatytas pusę aštuntos ryto, o ne paslaptis, jog šeštadienio rytais lėktuvus aš esu linkęs pramiegoti. Optimistiškai maniau, jog svarbiausia to nepamiršti ir tai tikrai nepasikartos.
Nusipirkau šauniojo Ryanairo bilietus, susitariau dėl nakvynės pas buvusią bendradarbę Alnoje Ritą ir laukiau. Laukimą paįvairino pasigautas neprastas gripas, bet apie Danijos sveikatos apsaugą parašysiu kada nors kitąkart. Galiausiai savaitę prieš kelionę kažkas iš kolegų Summer of Code el. pašto konferencijoj pametėjo mintį, jog universitetai gali finansuot šias keliones. Iškart pakniopstomis puoliau universitetan aiškintis šito, keikdamas save, kaip anksčiau pats nesusiprotėjau. Išsiaiškinau. Universitetas maloniai pasiūlė parašyti trumpą paraišką, kurią ir parašiau paskutinę naktį prieš kelionę. (Ta savaitė buvo visiškai bemiegė).
Hm, gaunasi ilgokas pasakojimas jau, o dar paties Londono nepriėjau. Londonas bus rytoj.
Namie kartas nuo karto girdisi, kaip kažkas didelio ir netelpančio lėtai lėtai bando pravažiuoti gatve. Pasirodo, čia pastoviai vežiojamos vėjo malūnų detalės:
Čia dalis vienos mentės. Galite įsivaizduoti viso malūno dydį. Priešais ir po jos važiuoja pora autobusiukų, kurie baido visus į šalis ir verčia lipti ant šaligatvių miesto autobusus.
Kitose naujienose: vakar iškrito pirmas sniegas. Dviem mėnesiais per anksti. Po šilčiausio spalio visoje Danijos metereologinėje istorijoje. Globalinis atšilimas po truputį žudo visus, net ir mažiausiai dėl jo kaltą Skandinaviją. Šią vakarykštę žmonijos pabaigos pradžią, kaip visada, dokumentuoja Nerius savo kiekvienoje dienoje kaip šventėje. Va tai tau. Globalinis atšilimas žudo žmoniją, o Neriui, matai, šventė.
Pirmas semestro darbas visai kurso chebrai buvo susiskirstyti į grupes. Kadangi dauguma tarpusavyje pažįstami jau metus, visi jau tikrai neblogai įsivaizduoja, su kuo kartu nenori daryti projekto. Tad smarkiai išaugo grupių iš vieno studento skaičius, o fakultetas, nors ir dejuodamas, tai toleruoja. Aš rašau magistrinį vienas (priežastys), bosnis ir italė irgi rašo vieni. Net ir mano buvusios grupiokės kinės buvo sugalvojusios vienos rašyti, bet apie tai išgirdęs Simas susigriebė už galvos ir kažkokiu būdu įrodė joms komandinio darbo privalumus.
Kai jau visi susigrupavę, ateina group roomų dalybų metas. Dalybos buvo visai sėkmingos. Aš, italė ir abi kinės gavom bene didžiausią group roomą strateginėj vietoj šalia Stardo ir Fransua ofiso. Kadangi universitete rodausi tik aš ir italė, vietos trūkumu skųstis tikrai negalim. Turimo ploto pavydi visas koridorius. Tačiau, kaip jau minėjau, Stardo ir Fransua ofisas yra visai šalia. Tai labai labai kenkia produktyvumui. Priežastis paprasta: jeigu vienam kuriam nors nesidirba, tai jis eina plepėti su likusiais dvejais. Taip, kad vienu metu visiems trims dirbtųsi, pasitaikydavo retai. Šią darbo krizę išsprendė Stardas. Išvažiavo į Ameriką iki Kalėdų, kadangi PhD artėja prie pabaigos, o PhD kelionpinigiai dar ne visi išleisti. Research'o daug nepadarys, bet užtat jau linksminasi iš peties. Labai gerai.
Sveiki visi. Atsiprašau už pertrauką – darbo, tinginiavimo ir kitų nemalonumų spalį buvo pakankamai. Metas parašyti eilinį mėnesinį įrašą. Susiklostė visai negraži tradicija su šiuo rašymo dažnumu, ir būtų visai nieko situaciją kardinaliai pagerinti, be to, ir apie ką parašyti, susikaupė nemažai. Tad pirmyn į kovą su tinginyste.
Taigi kas naujo universitete? Antri magistrantūros metai labai geri: nieko nereikia mokytis. Na, beveik nieko. Tik magistrinį reikia parašyti. Na, ir dar šį semestrą turim duomenų bazių seminarą, kur visi studentai iš eilės pristatinėja straipsnius. O paskaitų visokių nėra. Stačiai rojus. Šiek tiek pasikeitė kurso sudėtis: neliko poros praeitų metų herojų, visų pirma ukrainiečio, kuris per metus sugebėjo išlaikyti vieną egzaminą, ir tą patį tik todėl, kad tai buvo grupinis projekto gynimas. Dabar visai liūdna be jo, nes jis reguliariai pasirodydavo kartą per du mėnesius ir pasakodavo, kad dabar tai jau tikrai mokysis kartu su visais. Išaiškėjus šiokiems tokiems šio šiaip jau neblogo plano nesklandumams, pradėjo pasakoti, kad perstos iš naujo ir tada tai jau tikrai mokysis. Taip buvo pavasarį. Atėjo ruduo. O ukrainietis dingo. Paskutinį kartą žmonės matė jį visą patenkintą nešiojantį laikraščius rytais. Turbūt nusprendė susikoncentruoti ties karjera darbe, o akademinę karjerą trumpam atidėti. Taipogi nepasiliko čia nė vienas praeito semestro mainų studentas, bet užtat atvažiavo du nauji: kinas ir italė. Visi kiti pernykščiai studentai – dvi kinės, bosnis ir aš – sveiki ir gyvi. Prie viso to prisidėjo dar pora danų, kurie pasirinko magistrinio temas pas tuos pačius vadovus, kaip ir mes. A, ir dar vienas kinas, kuris čia mokėsi pernai, bet regis nebuvo mūsų kursiokas, nors nesu tuo tikras. Gal ir jis nėra tuo tikras.
Kadangi įrašas darosi ilgokas, apie grupių formavimą, group roomų skirstymą ir kodėl yra blogai turėt group roomą šalia Stardo, papasakosiu kitą kartą. Jei tas kitas kartas neateis artimiausiu metu, teks slėptis iš gėdos.
