pirmadienis, liepos 02, 2007

Amerika: kelionės pradžia

Penktadienis, 22 d. Kelionės priešistorė. Pagaliau paštu atgaunu savo pasą su JAV viza. Kraunuosi daiktus. Internetu užsirezervuoju hostelį (Symka, tavo rekomenduotas buvo pilnas...), kadangi pastovus plotas pažadėtas tik nuo pirmadienio. Atsikelti reikia šeštadienį šeštą ryto, suveikia senas šeštadienio ryto lėktuvo pramiegojimo kompleksas, tad kaip beišmanydamas į kairę ir į dešinę atsisakinėju visų kvietimų į penktadieninius balius. Jų kaip tyčia koks milijonas. Į vieną visgi užsuku pusvalandžiui. Kaip įsitikinu šeštadienio ryte, balius buvo tikrai labai sėkmingas. Lėktuvo nepramiegojimo profilaktika buvo labai laiku.

Šeštadienis, 23 d, Europa. Nieko nepramiegojau! Traukinys į Kopenhagą, man jau trečias per savaitę. Pradedu švelniai nekęsti kelionių traukiniu. Pagalvoju apie keliones autobusu ir neapykanta traukiniams bemat išsisklaido. Oro uostas. Įsičekininu. Paskutinį kartą Europoje pasitikrinu el. paštą. Randu laišką iš Jake, vieno iš dviejų suplanuotų buto draugų, kad suplanuoto buto savininkas ėmė ir atšaukė mūsų susitarimą. Iškyla palapinės Aalborge prisiminimai. Džiaugiuosi, kad nenutraukiau savo pirmos rezervacijos butui Mountain View, kuris yra arti Google, bet palyginus toli nuo San Francisko.

Skrydis Kopenhaga–Sietlas. Skirtingai nuo kai kurių mano draugų perspėjimų, SAS nuskraidino visai neblogai. Visas devynias valandas maitino, girdė ir bandė linksminti. Nesigavo tik paskutinis punktas – kad ir kaip besistengtų, lėktuvas vistiek yra gana prastas kino teatras. Bet man tai ir nerūpėjo. Prilipęs prie iliuminatoriaus žiopsojau į Arkties kalnus ir ledynus, retkarčiais paplepėdamas su kaimynu, kažkokiu labai dideliu kažkieno bosu, apie tai, kodėl katės mėgsta miegoti ant klaviatūrų. Nuskridom be nuotykių.

Šeštadienis, 23 d., Sietlas. Išlipu Amerikoje. Imigracijoje nufotografuoja ir paima pirštų antspaudus. Man visai nepatinka, bet niekas manęs neklausia apie tai. O klausia apie mano vizito tikslą, ir daro tai kur kas rūpestingiau nei ambasadoje. Kita vertus, į klausimus „ką darysi Google“ ir „nupasakok savo paskutinio darbo pobūdį“ galima atsakyti taip, kad pareigūnui praeina bet koks pareigos ginti Tėvynę sukeltas noras plėtoti šias temas. Praeinu fantastišką Sietlo oro uostą, o, jis toks fantastiškas, kad aš apie tai dar parašysiu atskirai, ir sėdu į San Francisco skrydį.

Kadangi per ilgų įrašų bloguose žmonės neskaito, tęsinys bus kitą kartą :)

Komentarų nėra: